Palankesnės sąlygos norintiems dirbti (daugiau...)

Biuro administravimas

 

Rasa GRIGONIENĖ
PAŠTO SIUNTOS: RŪŠYS, ADRESAVIMAS, ATSAKOMYBĖ
Vykstant intensyviai informacijos kaitai tarp įmonių ar fizinių asmenų, tenka nemažai rašytinės informacijos perduoti elektroniniu paštu ar faksu. Tačiau dar negreitai galėsime pasikliauti vien šiomis šiuolaikinėmis priemonėmis, nes jos ne visais atvejais užtikrina siunčiamo dokumento teisinę galią. Taip pat ne visi adresatai (ypač fiziniai asmenys) turi ar gali įsigyti informacinių technologijų įrenginių. Tad vis dar tenka pasitikėti senais tradiciniais dokumentų siuntimo būdais - paštu ar kurjeriais. Šiame straipsnyje aptarsime pašto siuntų adresavimo reikalavimus, t. y. ne kaip adresatą įforminti pačiame dokumente, o kaip ir ką reikia rašyti ant adresuojamo voko ar siuntos. Tai pat apžvelgsime, kokios Lietuvoje yra įteisintos pašto siuntų rūšys, kas atsakys už padarytą žalą, kai pašto siunta dingsta, sugadinama ir panašiai.
Pašto siunta pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymą suprantama kaip adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, kurią turi pristatyti pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjai. Tai pašto korespondencijos, reklaminė pašto siunta, taip pat siunčiami spaudiniai ir pašto siuntiniai.
Skiriamos šios pašto siuntų rūšys:

Išpirktinė pašto siunta - pašto siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugų teikėjui siuntėjo nurodytą ir už pašto paslaugas priskaičiuotą pinigų sumą.
Įvertintoji pašto siunta - pašto siunta, kurią sugadinus ar jai dingus siuntėjui atlyginama jo nurodyta pašto siuntos vertė.
Korespondencijos siunta - rašytinis pranešimas (laiškas (pašto siunta voke), atvirukas (atvirlaiškis), aerograma), užrašytas ant bet kokios fizinės medžiagos, siųstinas ir pristatytinas ant siuntos ar pakuotės siuntėjo nurodytu adresu.
Pašto korespondencijos siunta - korespondencijos siunta, sekograma, taip pat spaudiniai, smulkūs paketai, siųstini ir pristatytini ant siuntos ar pakuotės siuntėjo nurodytu adresu. Pašto siuntos, priskirtos pašto korespondencijos siuntoms, suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Pasaulinės pašto sąjungos Pašto korespondencijos reglamente.
Pašto siuntinys - paštu siunčiami daiktai (prekės), tarp jų ir neturintys komercinės vertės.
Registruotoji pašto siunta - pašto siunta, kuriai suteikta pastovaus dydžio garantija dingus, įvykus vagystei ar ją sugadininus. Siuntėjui paprašius pateikiami įrodymai, kad ši pašto siunta buvo pristatyta ar įteikta gavėjui.
Reklaminė pašto siunta - adresuota pašto siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo paštu siunčiamas reklaminis, komercinis ar viešai skelbiamas vienodo turinio pranešimas (išskyrus sąskaitas, mokėjimo pranešimus, finansines ataskaitas ir kitokius nevienodo turinio pranešimus). Jei reklaminėje pašto siuntoje siunčiami kitokie pranešimai, ji nelaikoma reklamine pašto siunta.
Tarptautinė pašto siunta - pašto siunta, siunčiama iš vienos valstybės į kitą.
Sekograma - atvirlaiškis, parašytas akliesiems iškiliuoju raštu, klišė su aklųjų rašto ženklais, garso įrašai ir specialus popierius, skirtas tik akliesiems, jeigu juos siunčia oficialiai pripažinta aklųjų mokymo įstaiga arba jie adresuoti jai. Taip pat garso įrašai, kuriuos siunčia aklasis arba kurie siunčiami aklajam.

Adresato užrašymo ant pašto siuntų (vokų ir kt.) reikalavimai

Adresuojant pašto siuntą turi būti laikomasi reikalavimų, kurie išdėstyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintose Universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisyklėse.
Adresuojant pirmiausia rašoma gavėjo vardas (vardo raidė) ir pavardė, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos, kito subjekto (toliau - įstaiga) pavadinimas, adresas. Tokia pat tvarka rašomas ir siuntėjo adresas.
Pareigos ir pagarbos žodis ar jo sutrumpinimas rašomi prieš fizinio asmens vardą (vardo raidę) ir pavardę.
Draudžiama adresą rašyti nusitrinančiomis rašymo priemonėmis, nurodyti dokumentų numerius ir serijas.
Gavėjo adresas rašomas priekinėje pašto siuntos pusėje, apatiniame dešiniajame kampe arba langelyje po permatoma plėvele, jei laiškas siunčiamas voke permatomu langeliu.
Siuntėjo adresas rašomas priekinėje pašto siuntos pusėje, viršutiniame kairiajame kampe, o jei nėra vietos viršutiniame kairiajame kampe - kitoje pašto siuntos pusės, viršuje, centre. Siuntėjo vardas, pavardė arba įstaigos pavadinimas rašomi vardininko linksniu.

Lietuvos Respublikoje siunčiamos pašto siuntos

Lietuvos Respublikoje siunčiamose pašto siuntose visi adreso duomenys ant pašto siuntos rašomi aiškiai ir įskaitomai valstybine kalba.
Gavėjo vardas, pavardė ar pavadinimas turi būti rašomi:
· naudininko linksniu;
· jei pašto siunta adresuojama įstaigos padaliniui, pirma rašomas įstaigos pavadinimas kilmininko linksniu, toliau - padalinio pavadinimas naudininko linksniu;
· jei pašto siunta adresuojama konkrečiam tarnautojui, rašomas visas tarnautojo pareigų pavadinimas, vardas (vardo raidė) ir pavardė naudininko linksniu;
· jei pašto siunta siunčiama įstaigos adresu konkrečiam tarnautojui, bet nėra žinomos jo pareigos, įstaigos pavadinimas rašomas vardininko linksniu po tarnautojo vardo (vardo raidės) ir pavardės;
· adresuojant registruotąją, įvertintąją pašto siuntą arba pašto siuntą, siunčiamą į gyvenamąsias vietoves, kuriose nėra gatvių pavadinimų ir namų numerių, gavėjo vardas netrumpinamas.
Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą į savivaldybės centrą, turi būti nurodoma: gavėjo vardas (vardo raidė) ir pavardė arba pavadinimas, gatvės (aikštės, prospekto ar pan.) pavadinimas vartojamas su šio žodžio trumpiniu g. (a., pr. ar pan.), namo ir buto numeris (tarp jų rašomas brūkšnelis), pašto kodas (prieš pašto kodą valstybės kodo LT rašyti nebūtina), miesto pavadinimas.
Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą ne į savivaldybės centrą, turi būti nurodoma: gavėjo vardas (vardo raidė) ir pavardė arba pavadinimas, gatvės (aikštės, prospekto ar pan.) pavadinimas vartojamas su šio žodžio trumpiniu g. (a., pr. ar pan.), namo ir buto numeris (tarp jų rašomas brūkšnelis), gyvenamosios vietovės pavadinimas, gavėją aptarnaujančios universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietos, išskyrus viešai naudoti skirtas pašto dėžutes, pavadinimas, jei pašto paslaugų teikimo vieta yra kitoje, ne gavėjo gyvenamojoje vietovėje, pašto kodas (prieš pašto kodą valstybės kodo LT rašyti nebūtina), savivaldybės pavadinimas.

Iš Lietuvos į užsienio valstybę siunčiama pašto siunta

Iš Lietuvos į užsienio valstybę siunčiamoje pašto siuntoje adresas ant pašto siuntos turi būti užrašytas tiksliai, aiškiai ir įskaitomomis lotyniškomis raidėmis ir arabiškais skaitmenimis. Jei valstybėje, į kurią siunčiama pašto siunta, vartojami kitokie rašmenys ir skaitmenys, adresas gali būti rašomas valstybės, į kurią siunčiama pašto siunta, rašmenimis ir skaitmenimis.
Valstybės, į kurią siunčiama pašto siunta, pavadinimas rašomas didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis anglų arba prancūzų kalba.
Nurodant siuntėjo adresą, prieš pašto kodą turi būti rašomas valstybės kodas LT, jungiamas prie kodo skaitmenų brūkšneliu, valstybės pavadinimas rašomas anglų arba prancūzų kalba didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis.

Universaliųjų pašto paslaugų teikėjų teisės

Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas turi teisę:
· sudaryti su vartotojais individualias sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų: nustatant specifinius tarifus, turi būti įvertintos nepatirtos sąnaudos, palyginti su įprastai teikiamomis paslaugomis; tarifai turi būti vienodi visiems panašiomis sąlygomis siunčiantiems naudotojams;
· grąžinti siuntėjui pašto siuntas su išimtais iš apyvartos, suteptais, sugadintais, nuvertintais, naudotais, negaliojančiais pašto mokos ženklais, jeigu už šių siuntų siuntimą nėra sumokėta kitomis mokėjimo priemonėmis;
· grąžinti siuntėjui į viešąjį pašto tinklą, įskaitant viešai naudoti skirtas pašto dėžutes, patekusias pašto siuntas, už kurių siuntimą siuntėjas sumokėjo kitam pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui;
· nepriimti iš siuntėjo pagal Pasaulinę pašto konvenciją ir kitus teisės aktus draudžiamų siųsti daiktų;
· reikalauti, kad siunta būtų supakuota pagal Universaliųjų pašto paslaugų teikėjo nustatytus reikalavimus;
· į viešai naudoti skirtas pašto dėžutes įmestas pašto siuntas, už kurių siuntimą nesumokėta arba iš dalies sumokėta, įteikti gavėjui, jei gavėjas sutinka sumokėti tokių pašto siuntų siuntimo išlaidas, arba grąžinti siuntėjui, jei pašto siunta yra tarptautinė arba siunčiama įmonės, įstaigos ar organizacijos.

Pašto siuntų slaptumas ir duomenų apsauga
· Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjai vartotojams privalo garantuoti susirašinėjimo slaptumą.
· Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjo darbuotojas, priimdamas pašto siuntą, gali patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir, jei tokių daiktų randa, siuntos nepriimti.
· Operatyvinės veiklos subjektai, ikiteisminio tyrimo institucijos gali gauti informaciją apie pašto ar pasiuntinių paslaugų vartotojus, apžiūrėti pašto siuntas ir jų dokumentus, patikrinti ar kitaip kontroliuoti siunčiamus daiktus, daryti jų poėmį tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
· Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjams draudžiama teikti informaciją apie kitų asmenų naudojimąsi pašto paslaugomis arba sudaryti sąlygas gauti šią informaciją, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybė ir žalos atlyginimas

Siuntėjas dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus pretenziją gali pareikšti pašto paslaugų teikėjui per šešis mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos. Pretenzijos, pareikštos pasibaigus šiam terminui, nenagrinėjamos.
Žala dėl prarastų, sugadintų pašto siuntų (padaryta nuo jų priėmimo iki įteikimo gavėjui) atlyginama vadovaujantis Pašto įstatymu. Žala dėl prarastų, sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos ir Pašto siuntinių reglamentų nuostatomis. Patirti netiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį neįskaitomi.

Žala dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės

Jeigu dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės dingsta ar buvo sugadintos pašto siuntos, jose trūksta daiktų (prekių) ar daiktai (prekės) apgadinti, jis atlygina:

· už dingusią registruotąją pašto korespondencijos siuntą, kurios siuntėjas neįvertino, taip pat už joje sugadintus visus daiktus (prekes) - suma, lygia siuntimo išlaidoms. Iš dalies įplėšus ar sugadinus registruotąją pašto siuntą, siuntėjas turi teisę į žalos atlyginimą, lygų realiam padarytos žalos dydžiui, kuris negali viršyti pašto siuntos vertės;
· už dalį iš registruotojo pašto korespondencijos ar pašto siuntinio dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) - suma, lygia pašto siuntoje dingusių (apgadintų) daiktų (prekių) vertei, kuri neturi viršyti pašto siuntos vertės;
· už dingusią įvertintąją pašto siuntą - suma, lygia siuntimo išlaidoms ir įvertinimo sumai;
· už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų (prekių) aprašu - suma, lygia siuntimo išlaidoms ir daiktų (prekių) apraše nurodytai dingusio ar apgadinto daikto (prekės) vertei, kuri neviršyja įvertintos visos pašto siuntos vertės.
Tais atvejais, kai pašto siuntos gavėjas nesumoka išpirktinės pašto siuntos mokesčio dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės, pašto paslaugų teikėjas sumoka siuntėjui jo nurodytą išpirktinę sumą. Jeigu pašto paslaugų teikėjas dėl savo kaltės grąžina siuntėjui registruotąją pašto korespondenciją ar pašto siuntinį, už tai jis siuntėjui atlygina siuntimo išlaidas.

Žalos atlyginimo terminai

Pašto paslaugų teikėjas, gavęs per nustatytą terminą pateiktą pretenziją, žalą atlygina:
1) dėl pašto siuntos, siųstos šalyje, - per mėnesį nuo pretenzijos pateikimo dienos;
2) dėl tarptautinės pašto siuntos - per tris mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos.

Pašto paslaugų teikėjas žalos neatlygina, jeigu:

· siunčiant pašto siuntas atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių dingo pašto siunta; jeigu siuntoje trūksta daiktų ar jie sugadinti, negalima nustatyti, kas atsitiko, nes sunaikinti įrodyti reikalingi tarnybiniai dokumentai, o pašto paslaugų teikėjų kaltė kitaip neįrodoma;
· žala padaryta dėl siuntėjo kaltės, nes jis pažeidė pašto paslaugų teikėjo reikalavimus dėl pakuotės, daiktų įpakavimo ar dėl ypatingų siunčiamojo daikto (prekės) savybių;
· pašto siunta, joje siunčiami daiktai (prekės) ar jų dalis išsiuntimo ar gavimo šalies įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka konfiskuoti;
· įteikiant gavėjui registruotąją pašto korespondenciją ar pašto siuntinį pakuotė ir ant jos esantis išsiuntimo pašto antspaudas, lipdukas specialiu antspaudu, lipnioji juosta, plomba ar perrišimo virvutė yra nepažeisti ir pašto korespondencijos ar siuntinio svoris atitinka nurodytąjį;
· gavėjas priėmė pašto siuntą ir pasirašė, kad ją gavo;
· pašto siunta negauta dėl asmens, kurį gavėjas įgaliojo ją paimti, kaltės;
· pašto siunta dingo ar buvo sugadinta šalyje, kurioje už tai nenumatyta atlyginti žalą;
· siunčiamos sekogramos, karo belaisvių ir internuotų civilių asmenų pašto korespondencijos siuntos.

Pašto paslaugų teikėjai neatsako už pašto siuntas, kurios pagal valstybės institucijų sprendimus įstatymų nustatyta tvarka perduodamos valstybės nuosavybėn arba konfiskuojamos ir prarastus draudžiamuosius pašto siuntose siųstus daiktus (prekes).

BA Nr. 4 anonsai

Šių metų balandžio 21 dieną pasaulis minės sekretorių ir administratorių dieną. Bėgant metams, ši šventė tapo viena plačiausiai minimų įvykių darbe, kaip ir boso diena. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje - „Švenčiame administratorių dieną!"

Daliai Lietuvos Respublikos įstaigų, įmonių organizacijų yra teisiškai nustatyta pareiga perduoti savo veiklos dokumentus tolimesniam saugojimui valstybės archyvams. Taip pat tokia prievolė yra nustatyta ir visoms be išminties likviduojamoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms. Straipsnyje „Įstaigos dokumentų perdavimas valstybės archyvams" išsamiau aptarsime, kurios įstaigos ir kokius dokumentus nuolat privalo perduoti valstybės archyvams. Išsiaiškinsime dokumentų perdavimo tvarką, terminus, atsakomybę.

Nuo to, kaip suprantate vadovą, priklauso jūsų padėtis darbovietėje, darbo kokybė ir nuotaika. Kad ir kokie skirtingi būtų padalinio vadovas ar įmonės direktorius, yra galimybių užmegzti ryšius. Juk bet kuris vadovas trokšta būti suprastas. Antroje straipsnio „Kaip bendrauti su skirtingais vadovais" dalyje aptarsime, kaip bendrauti su skirtingų savybių turinčiais vadovais.

2009 m. gruodžio 29 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu pakeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" 13 priedas „Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka". Šiuos pakeitimus mes aptarsime straipsnyje „Darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos pakeitimai".



Pasitikėjimą kelianti kūno kalba: kaip atrodyti patikimiems ir pasitikintiems (2)

Aistė MAŽEIKIENĖ

Kad ir kokia būtų pasitikėjimą kelianti jūsų ar pašnekovo kūno kalba, verta atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
a) ar kūno kalba atitinka sakomus žodžius (pavyzdžiui, galbūt net nežinodamas informacijos ir suklydęs vis tiek atrodote itin pasitikintis savimi. Gali būti, kad jus palaikys žmogumi, kuris lygiai taip pat puikiai ir meluoja...). Jūsų kūnas - puiki vaizdinė priemonė, papildanti žodinę informaciją, tik būtinai suderinkite žodinę informaciją ir kūno kalbą: judesiai turi įtikinti ir patvirtinti tai, ką sakote.
b) jeigu patys bandysite mokytis pasitikėjimą keliančių gestų, išbandykite ir išmokite jų po vieną - kitaip atrodysite dirbtinai, lyg mostaguotumėte ne savo rankomis, o juokdario kostiumu...
Laikysena ir gestais rodykite atvirumą, stenkitės būti kartu su bendradarbiais, klientais, klausytojais ir pašnekovais (venkite užlipti ant pakylos, pasislėpti už segtuvo ar dokumentų krūvos, „užsibarikaduoti" aukštu stalu ir pan.). Laikysena ir elgsena turi teigti: „Esame lygūs."
Lentelėje rasite kai kurių mūsų visuomenėje dažnų gestų ir laikysenos paaiškinimus, tačiau atminkite - suklysite, jeigu nagrinėsite vieną gestą ar judesį ir iš jo spręsite apie pašnekovo nuostatas, mintis, savijautą - nagrinėkite jų visumą (Elisabeth Mehrmann, „Schneller zum Ziel durch klare Kommunikation", 2002).
Dalykinių susitikimų metu pastebimiausi šie dalykai:
LaikysenaPavyzdžiui, susikūprinęs ar susigūžęs žmogus atrodo pervargęs, nepatikimas, uždaras, nekeliantis pasitikėjimo, bijantis. Taisyklinga laikysena parodo, kad žmogus pasiruošęs kibti į darbą, nori užmegzti pokalbį, bendrauti.Kaip elgtis dalykinių pokalbių ir derybų metu: pasirinkite patogią laikyseną, be to, turite atrodyti atviri. Venkite keisti kūno padėtį tuoj po gauto klausimo ar klausimo viduryje (atrodys, kad nesitikėjote tokio klausimo), nestovėkite ir nesėdėkite šonu į klausytojus.Kai kurių mūsų visuomenėje dažnų gestų ir kūno padėties paaiškinimai:
Pakelta galva Perdėtas pasitikėjimas, pranašumo demonstravimas.
Viršutinė kūno dalis pasvirusi atgal (atsilošimas) Perdėtas pasitikėjimas savimi, kito nepriėmimas, demonstravimas nuostatos „Man nesvarbu", savęs išaukštinimas.
Galva, įtrauka į pečius Nepasitikėjimas: baimė, nervingumas, noras pasislėpti.
Važinėjimasis, muistymasis kėdėje Nepasitikėjimas: nekantrumas, nesaugumas, noras imtis veiklos.
Rankų gestaiRankų gestai turėtų sutapti su kalbos ritmika. Venkite intensyvios gestikuliacijos ir staigių judesių. Pirmiausia jie turėtų būti tokie, lyg kalbėtumėte su draugu. Dėl rankų padėties kalbėjimo metu susiję nemažai draudimų: nelaikykite rankų kišenėse, už nugaros, sukryžiuotų priekyje, venkite sugniaužti į kumščius, negrąžykite, nesukiokite, nežaiskite su pirštais ar su daiktais, kuriuos nutveria jūsų rankos (ypač pavojingi jūsų nerimastingose rankose atsidūrę popieriaus lapai, spragsintys tušinukai), venkite rankomis liesti plaukus, drabužius - tai parodys jūsų nerimą ir nepasitikėjimą.Kai kurių mūsų visuomenėje dažnų gestų ir laikysenos paaiškinimai:
Platūs, išraiškingi rankų mostai Pasitikėjimas, užtikrintumas
Atviri delnai, plaštakų rodymas Pasitikėjimas: atvirumo, nuoširdumo ženklas. Jis sukuria įspūdį, jog pokalbis vyksta sąžiningai.
Rankos sudėtos stogeliu - smailėjanti rankų padėtis gali būti dviejų tipų:a) aukštyn, smaigaliu į viršų;b) smaigaliu į apačią. Pasitikėjimas: pritaria, sutinka arba saugosi nuo prieštaravimų:a) kai asmuo dėsto nuomonę arba mintis;b) kada įdėmiai klausosi ir analizuoja tai, ką girdi. Šie gestai būdingi išdidiems, savimi pasitikintiems ir patenkintiems žmonėms.
Delnų trynimas Pasitikėjimas: pasitenkinimas, mėgavimasis. Dažniausiai reiškia teigiamus lūkesčius. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į paties gesto dažnumą: jeigu delnai trinami greitai - tai, ko gero, labiau reikštų jums palankią situaciją. Na, o jeigu trinami lėčiau - tai, kogero, greičiau reikš situacijos palankumą pačiam gesto savininkui.
Smakro glostymas Pasitikėjimas: sprendimo priėmimo ženklas. Jeigu po šio ženklo seka koks nors teigiamas gestas, vadinasi, sprendimas bus palankus.
Rankos už nugaros:a) rankos sunertos už nugaros;b) rankos už nugaros, kada viena yra apėmusi kitą. Pasitikėjimas: a) dažniausiai reiškia ryžtingumą ir pranašumą. Tokia laikysena padeda sumažinti įtampą, pasijusti labiau pasitikinčiam ir netgi valdingam.b) rodo, kad asmuo yra susierzinęs ir bando suimti save į rankas. Kuo aukščiau kyla ranka - tuo stipresni neigiami jausmai.
Nepasitikėjimą išduodantys gestai:
Neplatūs, neryžtingi rankų mostai Nepasitikėjimas: netikrumas.
Sunerti rankų pirštai Nepasitikėjimas: nusivylimas ir noras nuslėpti neigiamą požiūrį į ką nors. Neigiamas jausmas tuo stipresnis, kuo sunertos rankos yra arčiau veido. Vadinasi, mažiausiai neigiamai nusiteikęs asmuo bus tada, kai jo sunerti rankų pirštai bus ant kelių.
Žaidimas rašikliu, pieštuku Nepasitikėjimas: nerimas, baimė, užsisklendimas, neryžtingumas (arba tiesiog - nuobodulys).
Delnai žemyn Nepasitikėjimas: noras ką nors nuslėpti ir kelia nepasitikėjimą.
NUSIVALYMAS NESANČIŲ DULKIŲ NUO ŠVARKO ARBA numaunamas ir užmaunamas žiedas Nepasitikėjimas: nerimauja, jaučiasi netvirtai, emocinis diskomfortas.
Pirštai prie lūpų:a) neilgai;b) ilgai. Nepasitikėjimas: sutrikimas:a) netikrumas;b) susimąstymas, galvojimas.
Barbenimas, beldimas pirštais Nepasitikėjimas: nervingumas, noras imtis veiklos.
Rankų sukryžiavimas:a) vyrų;b) moterų. Nepasitikėjimas: nepriėmimas, užsidarymas, apsaugos, gynybos paieška, baimė.Nepasitikėjimas: noras apsisaugoti nuo nepalankios situacijos. Kol pašnekovė laikys rankas sunertas ant krūtinės, tol ji bus neigiamai nusiteikusi. Esmė ta, kad įtempta vidinė būklė verčia ją griebtis šio gesto, o pats gestas palaiko vidinę įtampą.
Burnos pridengimas ranka Nepasitikėjimas: vienas iš melą reiškiančių gestų. Tą patį gali reikšti vieno arba kelių pirštų prilietimas prie burnos. Kartais asmuo, norėdamas užmaskuoti šį gestą, bando apsimestinai kosčioti. Tačiau jeigu šis gestas atsiranda jums kalbant, vadinasi, klausytojas nepatikėjo tuo, ką pasakėte.
Nosies palietimas Nepasitikėjimas: nejaučiama simpatija. Šis gestas būdingas ir kalbėtojui, ir klausytojui, kurie suabejoja kalbėtojo žodžių nuoširdumu. Natūralus nosies niežėjimas skiriasi tuo, kad žmogus lėčiau ir sąmoningai pasitrina nosį, o norėdamas apgauti dažniausiai tik prisiliečia.
Akies voko trynimas pirštu Nepasitikėjimas: žmogui nesinori žiūrėti tiesiai į akis tam, kuriam sako netiesą.
Apykaklės patempimas Nepasitikėjimas: priskiriamas prie apgaulės gestų. Tuo pat metu ant sprando gali pasirodyti ir keli prakaito lašeliai.
Kaklo kasymas Nepasitikėjimas: rodo asmens abejonę arba dvejonę. Jis ypač krinta į akis tada, kai nesutampa su sakomais žodžiais.
Ausies kasymas ir trynimas Nepasitikėjimas: rodo, kad asmuo norėtų išsakyti nuomonę, tačiau dar nežino, kaip tai pasakyti. Pastebėjus tokį gestą, reikėtų padaryti pertraukėlę ir leisti pašnekovui išsakyti mintis.
Pasitikėjimą ir nepasitikėjimą rodo ir pasisveikinimas spaudžiant ranką. Vienoks ar kitoks rankos paspaudimas reiškia:1. Pernelyg stiprus rankos paspaudimas, kai spaudžiami visi pirštai, rodo asmens agresyvumą, griežtumą, pranašumo ir kito asmens menkumo demonstravimą.2. Pernelyg vangus rankos arba tik pirštų galiukų paspaudimas rodo savo nepasitikėjimo, menkavertiškumo, o kartais ir atsargų savo pranašumo demonstravimą.3. Minkšta, glebi ranka dažniausiai rodo uždarą žmogaus būdą.4. Skubotas rankos paspaudimas rodo baimę.
Kojų padėtisStovėsena. Kūnas - tiesus, atsipalaidavęs, bet venkite atsainios stovėsenos perkreiptu klubu, kai svoris tenka tik vienai kojai. Turi būti vienodai paskirstytas svoris ant abiejų kojų, o pėdos - nukreiptos į auditoriją.Kai kurių mūsų visuomenėje dažnų kojų judesių ir padėties paaiškinimai:
Tvirtas žingsnis Pasitikėjimas: pranašumo demonstravimas.
Kojų sukryžiavimas: keliai ar pėdos nukreipti į pašnekovo pusę Pasitikėjimas: prielankumo parodymas.
Kojos, padėtos ant stalo kojų Nepasitikėjimas: jaučiasi netvirtai, ieško atramos, atspirties.
Kojos, pariestos po kėde Nepasitikėjimas: jaučiasi neramus, įspraustas į kampą, emocinis diskomfortas.
Kojų sukryžiavimas: keliai nukreipti nuo pašnekovo Nepasitikėjimas: nepriėmimas, nepalankumo demonstravimas, apsauginis barjeras. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į lyčių auklėjimo ypatybes. Dažna mergina mokoma taip sėdėti, nes taip dera gerai išauklėtai merginai.
Beldimas koja į grindis Nepasitikėjimas: nekantravimas; tačiau intensyvus kojos judinimas kartais dar gali reikšti ir tai, jog asmuo jaučiasi nejaukiai, yra įsitempęs, suirzęs ir pasiruošęs greičiau sprukti iš susitikimo.
Akių kontaktasPasitikėjimą rodysite dažniau žiūrėdami pašnekovui į akis šiltu ir nuoširdžiu žvilgsniu, tik ne įkyriu. Patikėkite, akimis verta bendrauti su kiekvienu klausytoju ir pašnekovu, net jeigu ir esate įsitikinę, kad kai kurie jų nieko nesprendžia ir net jūsų nesiklauso. Užmegzkite tvirtą akių kontaktą su auditorija ir jį išlaikykite (kai kurie oratoriai žvilgsnio nukreipimą žemyn kalbėjimo metu prilygina laido ištraukimui iš elektros šaltinio! Žinoma, naujoviški prietaisai kurį laiką veikia ir be elektros srovės, bet kam jums taip rizikuoti?).Kad ir kas būtų, žvilgsniu pirmiausia galite parodyti vidinę ramybę ir profesionalumą, kad viskas yra gerai ir priimtina.Dažniausi žvilgsnio valdymo paaiškinimai:
Žvilgsnio nukreipimas į šalį Nepasitikėjimas: ženklas to, kad susidūrėte su melu: moterys, sakydamos netiesą, akis pakelia į viršų, o vyrai jas suka į šoną arba žiūri žemyn.
Bėgiojantis žvilgsnis Nepasitikėjimas: parodo netikrumą, vengimą, nerimą ir kitus nepalankius bendro darbo rezultatams dalykus.
Mimika - veido išraiškaPasitikėjimą rodo atpalaiduota veido išraiška: verta nuolat pasitikrinti, ar nesuraukti antakiai, nesukąsti žandikauliai ir neįtemptas žvilgsnis. Taip pat tinkama geranoriška veido išraiška ir saikinga šypsena (išraiškinga šypsena rodo pasitikėjimą savimi, bet nebūtinai sukelia pasitikėjimą kitam, pavyzdžiui, įsivaizduokite, kaip retai gali nuoširdžiai šypsotis darbe gydytojai, teisininkai, politikai, valstybės tarnautojai, bankininkai ir kitų solidžių profesijų atstovai). Dažniausių veido išraiškų paaiškinimai:
Pakelta apatinė lūpa Nepasitikėjimas: abejojimas.
Į viršų pakelti antakiai Pasitikėjimas: savęs sureikšminimas, pervertinimas arba nepriklausomybės demonstravimas.

Aptarę balso ir kūno valdymą, galite pasirengti tam tikrą planą:

Į ką turėtumėte atkreipti dėmesį bendraudami biure:1. Padarykite pauzę prieš kalbėdami - sulauksite dėmesio ir sukursite įspūdį. Palaikykite akių kontaktą su kiekvienu jus matančiu žmogumi.2. Nevartokite žodžių ir garsų parazitų, tokių kaip „ė", „reiškia" ir t. t. Tam tinka pauzės arba klausimai klausytojams.3. Stenkitės, kad balsas eitų iš krūtinės, siųskite balsą visu kūnu, o ne tik iš gerklės.4. Ryšį su klausytojais užmegzkite ir gestais: atsistokite (stovėkite tvirtai - jauskite pėdas), paspauskite rankas, susodinkite, išdalykite medžiagas (vardų korteles, informaciją ar kt.) kiekvienam asmeniškai, kūno kalba parodykite, kad jaučiatės gerai ir patogiai ir pan.5. Kontroliuokite gestus: tie, kurie atliekami žemiau alkūnės - silpni, o aukščiau - stiprūs. Didelėje patalpoje gestai turi būti platūs, o siauresnėje auditorijoje - siauri. Nerodykite savo nerimo gestų, tokių kaip krapštymasis, kasymasis, taisymasis ir kt.6. Suraskite vietą rankoms: pokalbio pradžioje sunerkite rankas; jeigu vaikščiojate po salę, rankose turėkite korteles su citatomis, statistiniais duomenimis, datomis; rankos turi būti matomos (ne už nugaros). Sėdėdami prie stalo rankas laikykite virš stalo. 7. Išsaugokite orumą, nepaisydami jokių klausytojų reakcijų, replikų, judesių. 8. Išlikite keliantys pasitikėjimą iki susitikimo pabaigos ar netgi darbo dienos pabaigos.

Šiame numeryje skaitykite (anonsai):

Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama Lietuvoje pereinant prie elektroninių dokumentų naudojimo, yra šios - institucijų darbuotojai nėra motyvuojami naudoti elektroninį parašą ir rengti elektroninius dokumentus, nėra pakeisti institucijų vidiniai darbo reglamentai, nėra išspręstas elektroninių dokumentų ilgalaikio saugojimo klausimas, naudojamose dokumentų valdymo sistemose retai kur įdiegtos elektroninių dokumentų kūrimo, tvarkymo ir saugojimo posistemės. Šiame straipsnyje aptarsime vieną šių problemų - kaip pakeisti (papildyti) įstaigos vidaus teisės aktus (darbo tvarkos taisykles, tvarkas ar reglamentus) ir įteisinti juose elektroninių dokumentų valdymo procedūras, darbuotojų ir vadovų atsakomybę ir pan. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje - ĮSTAIGOS VIDAUS TEISĖS AKTŲ KEITIMAS, PEREINANT PRIE ELEKTRONINIŲ DOKUMENTŲ NAUDOJIMO.

Gyvos skintos ir vazoninės gėlės suteikia biurui jaukumo, gaivumo ir lengvumo. Be to, žaliuojantys augalai teigiamai veikia darbuotojų psichologinę būklę, drėkina orą ir jį prisodrina deguonies. Augalai padeda užpildyti tuščias erdves ir suskirstyti biurą į atskiras zonas. Tačiau teigiamai veikia ir puošia biurą tik gerai prižiūrimi ir puoselėjami augalai. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje - GĖLĖS BIURE.

Neseniai nusipirkau naują USB atmintinę (angl. USB key). Visai ne todėl, kad senoji sugedo, tiesiog norėjau visus dokumentus turėti švarko kišenėje. Iš tiesų net ne dokumentus, o visą biurą - jo duomenis ir programas. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje - MANO BIURAS - MANO KIŠENĖJE.

Vadovo kritika. Nepatenkintas klientas. Daugybė užduočių ir keblių situacijų. Darbe viso to išvengti bene neįmanoma. Tik kaip reaguoti? Susigūžti, vengti sunkumų ar drąsiai pasitikti iššūkius ir nesėkmę priimti kaip dar vieną pamoką? Žinoma, antrasis variantas visiems būtų priimtinesnis, tačiau ar taip lengva imti ir štai taip reaguoti - drąsiai, aukštai iškelta galva. Tačiau kas trukdo darbe nesijausti kaip karo lauke? Be abejo, pasitikėjimo savimi stoka. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje - PASITIKĖJIMO SAVIMI MENAS.

Pasitikėjimas darbe: nuo patikimų žodžių - prie rizikingų veiksmų (I)

Aistė MAŽEIKIENĖ
Lektorė, verslo praktikė, konsultantė

Pasitikėjimas - vienas esminių žmonių bendradarbiavimo paradoksų: pasitikėk žmonėmis, tačiau stebėk, ką jie daro tau už nugaros...
Darbe mums privalu pasitikėti. Taip pat būtina atrodyti patikimiems - sukurti patikimą įspūdį. Tai ne kaukė, o būtinybė mūsų darbui su kitais, mūsų tikslams ir rezultatams.
Ypač dabar, kai pasitikėjimo verkiant reikia. Kai nėra kada eksperimentuoti: tas - patikimas, o tas - ne... Pasitikėjimo ar nepasitikėjimo svarba išauga tada, kai du žmones ar jų grupės yra priklausomi funkciškai, o bet kokia proceso klaida gali pakenkti jiems abiem arba visai grupei.

Pasitikėjimas - kas tai?

Tik XX amžiaus pabaigoje sociologai atkreipė dėmesį į pasitikėjimą (angl. trust): jis užsimezga, kai žmonės ne individualiai siekia tikslo, o bendromis pastangomis.
Anot sociologo Piotro Sztompkos, pasitikėjimą apibrėžiame dviem pagrindiniais aspektais: tai ypatingi lūkesčiai (kaip kitas pasielgs kokioje nors būsimoje situacijoje) ir įsitikinimas veiksmu (užstatas).
Visi žinome, kad dalykiniams santykiams tokia pat svarbi yra nepasitikėjimo (angl. distrust) sąvoka, reiškianti neigiamą požiūrį ir lūkesčius dėl kito asmens veiksmų.
Kalbant apie pasitikėjimą darbe, ar tai būtų derybos, ar dalykinis bendravimas, svarbiausia yra:
· Pasitikintis asmuo ir tas, kuriuo pasitikima, vienas kitą suvokia kaip racionalius veikėjus, siekiančius didžiausios naudos ir mažiausių praradimų.
· Pasitikinčio asmens (ir to, kuriuo pasitikima) problema - informacijos apie situaciją trūkumas, o kartu neaiškumas ir netikrumas.
1993 m. disertacijoje dr. Duane C. Tway pasitikėjimo modelį apibūdina trimis kompenentais:
1. Asmeninis mūsų gebėjimas pasitikėti (tai reiškia visą mūsų gyvenimo patirtį, kuri turi įtakos dabartiniam gebėjimui ir norui rizikuoti pasitikint kitais).
2. Savo ir kitų kompetencijos suvokimas (sudarytas iš to, kaip jūs vertinate savo ir bendradarbių bei bendraminčių gebėjimą konkuruoti dabartinėmis sąlygomis).
3. Savo ir kitų ketinimų suvokimas (jūsų supratimas, kad veiksmams, žodžiams, tikslams ir sprendimams turi įtakos bendruomenės, o ne individo motyvai).
Patikimo bendradarbio ar derybų partnerio įspūdis

Kol kas nė vienas neturime tokių savotiškų „techninės apžiūros" talonų, kuriuose esanti informacija leistų pasitikėti mumis. Tad dalykiniuose susitikimuose pasitikėjimą kuria šie požymiai ir veiksmai:
1) konkreti patirtis (pavyzdžiui: „pasitikėkite manimi, nes aš esu aštuonerių metų patirtį turintis teisininkas" arba „nes pati užauginau du vaikus");
2) amžius (arba tiesiog gyvenimiška patirtis); visus jaunus galiu paguosti pirmojo savo vadovo žodžiais: „Šis dalykas yra pataisomas!";
3) ankstesnis bendradarbiavimas („nes aš niekada anksčiau jūsų nenuvyliau");
4) panašumas (pavyzdžiui: „laikausi tų pačių pažiūrų"; „nes pats turėjau tokių pačių problemų"; „dirbau toje pačioje sistemoje ilgus metus"; „vadovaujuosi tomis pačiomis nuostatomis, vertybėmis"; „nes šiuo klausimu esu tokia pati kaip ir jūs");
5) punktualumas (pavyzdžiui: „pasitikėkite manimi, nes visada atlieku darbus laiku"; „nevėluoju"; „laikausi įsipareigojimų, terminų, pažadų");
6) statusas visuomenėje ir organizacijoje („pasitikėkite manimi, nes esu teisėjas"; „nes mūsų advokatų kontora egzistuoja jau dvidešimtmetį"; „nes dirbu pažangiausioje bendrovėje");
7) savitvarda - jeigu sugebama išlaikyti blaivų protą sudėtingomis situacijomis. Pavyzdžiui, garbingai prisipažįstate, jeigu tikrai nežinote kai kurių faktų, skaičių. Arba - sugebate suprasti, kad reikia laiko ir kad staigi reakcija gali lemti nepalankų rezultatą;
8) patikima išvaizda. Sakoma, kad profesionalūs sukčiai turi visus standartus atitinkančią išvaizdą ir tokią teisingą ir nekaltą veido išraišką, tarsi teigtų: „Tik pasitikėkite manimi, ir viskas išsispręs";
9) pasitikėjimą kelianti, sakomus žodžius, situaciją ir aplinkybes atitinkanti kūno kalba (pavyzdžiui: akių žvilgsnis - drąsus, tiesus; kūno laikysena ir rankų mostai - atviri, vengiama dairytis ir dūsauti);
10) pašnekovo lūkesčių atitikimas nuo pat pirmų susitikimo minučių - čia kalbama apie intuityvųjį pasitikėjimą, t. y. visiško saugumo jausmą, kai kitu žmogumi besąlygiškai pasitikima anksčiau, negu jis pradeda kalbėti. Pavyzdžiui: „Tokio solidaus amžiaus žmogus, turintis tokią patirtį, kaip tik galės tinkamai pakonsultuoti";
11) informavimas - nuolat ir laiku (apie pasikeitimus, projekto eigą, naujus faktus ir apie kitus, galinčius turėti reikšmę, darbo ar derybų proceso dalykus);
12) sąmoningas savo poreikių sumažinimas dėl bendro tikslo.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas (2005 m.) amerikietis Thomas C. Schellingas šį veiksmą apibūdina taip: „Strateginis įsipareigojimas (angl. strategic commitment) yra būdas vienai šaliai sustiprinti savo pozicijas, apgalvotai bloginant savo esamą padėtį. Jeigu viena šalis tam tikrais veiksmais blogina savo būklę, turimas pozicijas, kylanti jai grėsmė, jos situacijos blogėjimas didina kitos šalies pasitikėjimą ir įtikina, kad situacija yra rimta ir ją norima išspręsti. Tai yra būdas nukreipti pastangas į bendradarbiavimą, užuot konkuravus ir galbūt galiausiai tik pabloginus padėtį."


Pasitikėjimo kūrimas žodžiais

Kad jūsų kalba būtų įtikinama:

1. Vartokite elementarias, tikslias ir įtikinamas sąvokas.
Pasitikėjimą sukelia suprantami jūsų žodžiai. Įtikinamumą itin lengva paskandinti gausybėje įvairių žodžių, terminologijoje, tarptautinių ar kitos kalbos žodžių gausoje, ypač jeigu jie nėra aiškūs jūsų pašnekovui.

2. Venkite neigiamų posakių. Tokius galime patys pakeisti palankiai nuteikiančiais posakiais.

Nevartotini posakiai: Geriau sakyti taip:
1. Kliūčių panaikinimas... 2. Mes jums padėsime. 3. Kada nors jūs suprasite. 4. Jūs turite pripažinti, kad...5. Tuoj aš jums įrodysiu... 6. Ne, negalime.7. Taip nieko neišeis.8. To aš negaliu, taip nedarau.9. Niekuo negaliu padėti. Naudingumo didinimas...Jūs tai galite padaryti!Ar jūs sutinkate, kad...Ar jūs nemanote, kad...Jūs galite tuo įsitikinti...Pažiūrėsime, kaip galima būtų tai išspręsti.Aš žinau, kad turėtų būti galimybė!Aš tikiu, kad tai galėsime išspręsti!Pabandysiu jums padėti.
10. Nusiraminkite, nesijaudinkite. Tuojau mes kartu viską išsiaiškinsime.
11. Jūs neteisus, tai netiesa, jūs klystate. Iš dalies jūs teisus; aš jus suprantu.
12. Jūs labai nervingas. Suprantu. Jūsų vietoje aš jausčiausi lygiai taip pat.
13. Kalbėkite. Taip. Įdėmiai jūsų klausau.
14. Paskaičiuokite pats, jeigu netikite! Paskaičiuokime, pasižiūrėkime kartu.
15. Aš nekaltas, už tai neatsakau. Išsiaiškinsiu, kas už tai atsakingas, ir padarysiu viską, kas no manęs priklauso, kad išspręstume šį klausimą.
16. Aš nieko blogo jums nepadariau. Gerai, kad kreipiatės į mane. Aš jūsų klausau. Bandysiu rasti sprendimą.
17. Nieko tokio. Tai smulkmena, niekai. Tai jums svarbu. Aš tikiu, kad tai bus galima išspręsti.
18. Nemokykite manęs. Gerai, kad man apie tai pasakėte. Aš į tai atsižvelgsiu. Turėsiu tai galvoje.
19. Ar nesupratote? Be abejonės, jūs patys suprantate, kad...
20. Jūs be reikalo mane puolate, be reikalo šaukiate. Suprantu. Įdėmiai jūsų klausau.

Panašių posakių sąrašą galėtumėme pratęsti. Tačiau dabar jau ir patys žinote, kaip savo pirmas karštas mintis galima pakeisti į keliančius pasitikėjimą pašnekovui žodžius.

3. Kalbėkite apie pašnekovo norus, interesus, poreikius. Tai reiškia, kad jums vertėtų kalbėti apie tai, apie ką nori girdėti jūsų pašnekovas. Tai nereiškia, kad turite jam pataikauti. Tiesiog kitas žmogus nori kalbėti apie savo tikslus, interesus, naudą. Ir nori, kad jūs visa tai suprastumėte ir priimtumėte.
Pasistenkite vengti tokių formuluočių: Pakeiskite jas tokiomis:
„Aš norėčiau..." „Jūs norite..."
„Man tai atrodo įdomu..." „Jums aktualus klausimas yra tas, kad..."
„Aš priėjau prie tokios išvados..." „Jums bus įdomu sužinoti..."

4. Vartokite pasitikėjimą keliančius žodžius.
Pasirodo, vieni žodžiai yra patikimi daugiau, o kiti - mažiau. Pamatysite, kiek daug šių žodžių jūs kiekvieną dieną randate komerciniuose pasiūlymuose ir reklamoje!
Atrodo, tiesiog verta atsiversti žodyną ir reikiamai įpinti vadinamuosius pasitikėjimo žodžius. Šie žodžiai turi ne tik palankią prasmę ir reikšmę, bet ir atspindi ar sukelia mums teigiamus jausmus.

Pasitikėjimo žodžiai: pateikiame ilgą tokių žodžių sąrašą - galite ištarti juos garsiai, svariai, reikšminga intonacija ir dar kartą įsitikinti jų gera įtaka:

Aktyvus ĮspūdingasNuostabusTobulasPatrauklusProtingasDžiaugsmas PomėgisSpindintis Drąsus Šiuolaikiškas StilingasPatikrintasBrandus TikrasVertingasSavarankiškas LaikasIšraiškingasHarmoningas GenialusNamai Dvasinis Vienintelis PuikusElegantiškasSkonisGeras EkonomiškasNebrangusNemokamasVeiksmingasŠvarusStebuklingas SveikataKokybė GrožisAsmenybėMeilėJaunystė Patikimas Tikras Natūralus NepakeičiamasEkologiškasRamybė Investicija Susitarimas SavasLabai gerasLinksmas Mokslinis Lankstus DidelisOriginalusBendraujantis PažangaPrabangusPopuliarusVertas pasididžiavimo PrestižinisSportiškasSavarankiškas Pasitikėjimas Sėkmingas Švarus YpatingasSolidus

O kurie žodžiai nekelia pasitikėjimo? Pavyzdžiui, vien pradėdami kalbą, kai kada darome klaidą, sakydami: „kalbėsiu trumpai, prašau minutėlę jūsų dėmesio" (geriau sakyti „konkrečiai"); „parašiau nedidelę ataskaitą" (žodis „nedidelė" nuvertina pačią ataskaitą); „parengiau sutartėlę" (mažybinių žodžių vartojimas sumenkina).

5. Kalbėdami vartokite skaičius ir konkrečius faktus („kas, kur, kada?").
Skaičiai jūsų žodžiams suteikia patikimumą ir pagrįstumą.
Užduotis: pasinaudodami skaičiais ir konkrečiais faktais, užbaikite šiuos sakinius:

Jums naudinga ilgai bendradarbiauti su mumis, nes, kaip Jūs pati minėjote,...
Jūs jausitės gerai pasirašę šią sutartį, nes...
Mūsų paslaugų kokybę, patikimumą, greitį garantuoja...
Ypatingą šio produkto kokybę užtikrina...
Dėl ilgalaikio bendradarbiavimo sutarties jūs sutaupote...
Mums naudinga bendradarbiauti, nes...

Svarbiame dalykiniame pokalbyje ir derybose jums teks kalbėti:

· Aiškiai - jeigu jūsų pašnekovas nesupras reikalo esmės, nieko nepešite. Mūsų skaitomuose ir girdimuose komerciniuose pasiūlymuose yra daug nieko nesakančių žodžių (pavyzdžiui: „tai jūsų galimybė"; „geras kainos ir kokybės santykis"; „unikalus sprendimas" - visa tai galima pritaikyti bet kam). Tad išdėstykite mintis kuo aiškiau, nes kalbos sudėtingumas, ilgi sakiniai ir kabliataškiai nesuteikia daugiau svarumo. Kad ir kas jus anksčiau būtų mokęs, jog reikia kalbėti sudėtingais sakiniais, nes tik taip atrodysite protingi, - pamirškite tai. Daugeliui jūsų pašnekovų nusibos klausyti iki tol, kol baigsite tą protingą sakinį. Ilgi sakiniai tiktų nebent jūsų disertacijai.

· Tvirtai - jeigu būsite pernelyg nuolankus, pašnekovas nevertins jūsų rimtai, o jeigu elgsitės agresyviai, gausite atkirtį arba jūsų pašnekovas tiesiog pasitrauks.

· Įtikinamai - sakysite, nesate pardavėjas? Tačiau turite parduoti savo idėjas ir įrodyti, kodėl jūsų pašnekovas turėtų jas pirkti.

Šie trys reikalavimai susiję: jūsų pozicija gali būti aiški, tačiau nepakankamai įtikinama ir tvirta. Tačiau įtikinti galėsite tik kalbėdami aiškiai ir tvirtai.

Šiame numeryje skaitykite (anonsai):

Pasitikėjimas - vienas esminių žmonių bendradarbiavimo paradoksų: pasitikėk žmonėmis, tačiau stebėk, ką jie daro tau už nugaros...
Darbe mums privalu pasitikėti. Taip pat būtina atrodyti patikimiems - sukurti patikimą įspūdį. Tai ne kaukė, o būtinybė mūsų darbui su kitais, mūsų tikslams ir rezultatams.
Ypač dabar, kai pasitikėjimo verkiant reikia. Kai nėra kada eksperimentuoti: tas - patikimas, o tas - ne... Pasitikėjimo ar nepasitikėjimo svarba išauga tada, kai du žmones ar jų grupės yra priklausomi funkciškai, o bet kokia proceso klaida gali pakenkti jiems abiem arba visai grupei. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje - PASITIKĖJIMAS DARBE: NUO PATIKIMŲ ŽODŽIŲ - PRIE RIZIKINGŲ VEIKSMŲ

Jau įprasta, kad net nedidelės įmonės turi įsirengusios biurą. Tai gali būti nedidelė patalpa, padedanti formuoti įmonės įvaizdį, arba visas biurų pastatas, priklausantis organizacijai.
Biurai, kaip juos šiandien suprantame, mūsų šalyje atsirado ne taip jau seniai, kai šalyje pradėjo rastis smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės. Dažniausiai biurai buvo įrengti mažuose kambarėliuose, kartais net pusrūsiuose, kur glaudėsi visi darbuotojai, vadovai ir kartu buvo sandėliuojamos prekės. Suprantama, tokiomis sąlygomis niekas didelio dėmesio patalpų dizainui neskyrė. Tačiau laikui bėgant, vadovai suprato, kad nuo biuro dizaino gali priklausyti ir visos įmonės sėkmė. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje - ŠIUOLAIKINĖS BIURO DIZAINO TENDENCIJOS

Tinkamai daromos atsarginės duomenų kopijos turėtų būti jūsų bendrovės gelbėjimosi ratas. Su išties gera atsarginio kopijavimo sistema įmanoma išlipti iš balos sausam, nesvarbu, ar tai įvyko tyčia, ar atsitiktinai, ar tai buvo virusas, ar sugedo įranga - priežastis post factum mažiausiai rūpi, svarbu apsisaugoti nuo visų įmanomų rizikos veiksnių. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje - ATSARGINIS DUOMENŲ KOPIJAVIMAS

Žiemos metu ne vieną užklumpa prasta nuotaika. Šį reiškinį įprasta vadinti žiemos depresija. Darbuotojus ir vadovus apima mieguistumas, energijos stoka, negebėjimas atlikti įprastų kasdienių užduočių. Sutrinka miegas, sunku veiksmingai dirbti visą darbo dieną. Žiemos liūdesys pasireiškia staiga arba pamažu. Šis reiškinys siejamas su smegenų biocheminės pusiausvyros sutrikimu, atsirandančiu trumpėjant dienai ir trūkstant saulės šviesos. Žiemos liūdesys giliausias sausio ir vasario mėnesiais. Lietuviams, gyvenantiems toliau nuo pusiaujo zonos, prasta nuotaika žiemą būdingesnė nei pietiečiams. Pietiečių gyvenamose vietovėse dienos šviesa tęsiasi ilgas valandas ir tai padeda išvengti hormonų disbalanso, lemiančio liūdesį ir depresiją. Tikslių tyrimų nėra, tačiau manoma, jog skirtingose šalyse žiemos liūdesys kankina nuo 10 iki 60 proc. gyventojų. Žiemos liūdesį nulemia ne oras, o dienos šviesos trūkumas. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje - KAI UŽKLUMPA ŽIEMOS LIŪDESYS

Darbo laiko apskaitos žiniaraštis - apskaitos dokumentas, kuriame pažymima, kiek kiekvienas darbuotojas dirbo. Paprastai dokumentą pildo ne buhalterija, o vienas iš tam tikro padalinio darbuotojų. Dažnai šis darbas tenka ir administratoriams, todėl straipsnyje aptarsime, kaip teisingai užpildyti darbo laiko žiniaraštį. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje - DARBO LAIKO APSKAITOS ŽINIARAŠTIS.

Biuro švenčių etiketas

Daiva KŠIVICKIENĖ

Biuro šventė - puiki proga susitikti dažniau ir rečiau matomus vadovus. Tai proga leisti kolegoms sužinoti, jog jie jums yra svarbūs, brangūs, vertingi. Biuro šventė suteikia galimybę nesunkiai parodyti savo pranašumus, galinčius turėti teigiamos įtakos jūsų karjerai. Tačiau būkite budrūs. Oficialios šventės metu net menkiausias etiketo nepaisymas gali sugriauti jūsų reputaciją kolegų ir vadovų akyse. Ypatingas šventimas ir etiketo klaidos biuro vakarėlio metu gali tapti kitos dienos karščiausia naujiena, paskata įvairioms istorijoms ir legendoms atsirasti.

Netinkama išvaizda
Netinkami drabužiai ir aksesuarai - itin dažna klaida biuro šventėje, todėl šią temą verta išsamiau aptarti.
Įsivaizduokite tokį šventės scenarijų: besiruošdamos įmonės vakarėliui, keletas moterų sumano pademonstruoti aštrius kvepalus, įmantrias šukuosenas, prabangias sukneles. Savo ruožtu pora vyrukų nusprendžia, kad šventė - ideali proga parodyti naują blizgų kostiumą.
Nesusiruoškite į vakarėlį atrodydami taip, lyg eitumėte į naktinį klubą. Rinkitės konservatyvesnius drabužius, kurie nebūtų skirti laisvalaikiui ar sportui. Oficialiame įmonės pobūvyje nepatartina spindėti kaip Kalėdų eglutei arba atrodyti taip, lyg kvietimą gavote paskutinę minutę ir neturėjote kuo apsirengti. Atkreipkite dėmesį, koks aprangos kodas nurodytas kvietime į šventę, ir nedarykite šių klaidų.

Apranga moterims
Per daug blizgučių. Karoliukai, metalo detalės, blizgus audinys tinka asmeninei šventei. Neretai moterys laukia kokios nors šventės, per kurią galėtų sužibėti, tačiau įmonės pobūvis netinkama tam proga.
Kūno apnuoginimas. Trumpi aptempti sijonėliai ir suknelės, pilvą apnuoginantys apdarai galbūt atrodo nuostabiai kabėdami parduotuvės vitrinoje, tačiau realybėje ne visada tinkami dėvėti.
„Nėra kuo apsirengti". Labai nesmagu pasijusti taip, lyg atrodote, jog neturėjote kuo apsirengti. Net jeigu iš tiesų jūsų spintoje kabo drabužiai, kuriuos jau dėvėjote įmonės pobūvių metu, pasitelkite naujas detales ir atrodysite naujai. Platus šalis, skarelė, segė tam puikiai tinka.
Prislėgta rūpesčių naštos. Darbas, kelionė, dovanų pirkimas, šeiminiai rūpesčiai - jeigu šie dalykai užgriūva tuo pat metu, kai ruošiatės įmonės vakarėliui, galite pervargti, net jeigu esate gerai organizuota moteris. Tokiam atvejui visada turėkite kuklią juodą kokteilinę suknelę.
Apsirengusi ne taip, kaip kiti. Jeigu visos moterys ateina apsirengusios velveto kostiumėliais, o Jūs dėvite džinsus arba apsirengėte ilga elegantiška suknele, o kolegės dėvi oficialius kostiumėlius, pasijusite nekaip. Todėl labai svarbu paskaityti, ar kvietime į pobūvį nurodytas aprangos kodas. Dažniausiai pasitaikantis kodas - juoda suknelė moteriai ir tamsus kostiumas vyrui. Jeigu kodas nenurodytas, pasidomėkite, ką rengsis kolegės.
Nesirinkite drabužių, su kuriais atrodytumėte pernelyg atsipalaidavusi arba susikausčiusi. Svarbiausia - švarūs, tvarkingi drabužiai. Tiesus iki kelių sijonas, palaidinė aukštu kaklu, švarkelis tinka beveik visada. Jeigu manote, kad taip apsirengusi atrodysite pernelyg paprasta ir nuobodi, paryškinkite aprangą saikingais papuošalais ir makiažu. Apsiaukite aukštakulnius batelius.

Apranga vyrams
Apranga - ne tik moterų galvos skausmas. Ne mažiau svarbu ir vyrui įmonės šventės metu gerai atrodyti.
Kostiumas. Net jeigu nemėgstate kostiumo, jį turėti būtina. Įmonės pobūviui rinkitės tamsų, geriausia - juodą arba tamsiai pilką kostiumą. Pirkdami žiūrėkite, kad medžiagos sudėtyje būtų vilnos, nes tada kostiumas mažiau glamžosi, geriau išlaiko savo formą. Venkite pirkti kostiumą, kuris itin madingas šiuo metu. Ieškokite klasikinio stiliaus, kad galėtumėte dėvėti kelerius metus. Taip išvengsite rūpesčių, pakaks pasikeisti marškinius arba kaklaraištį, ir atrodysite naujai. Nepasirūpinę kostiumu ir atėję be jo, greičiausiai tarp kolegų, apsirengusių kostiumais, pasijusite prastai.
Liemenė. Jeigu vakarėlis nėra itin oficialus, tačiau ne toks, kad galėtumėte sau leisti ateiti su džinsais, puikiai tiktų siūta liemenė. Geriausia - juoda arba tamsiai mėlyna.
Klasikinis megztinis. Jeigu vakarėlis laisvo pobūdžio ir kostiumas netinka, drąsiai vilkitės klasikinį V formos kaklo megztinį (mėgstamos spalvos).
Balti marškiniai. Niekas taip nepuošia vyro kaip balti marškiniai. Juos galima dėvėti prie kelnių arba tamsaus kostiumo, rankogalius puošti sąsagomis. Alternatyva - dryžuoti marškiniai, tinkami dėvėti ne tik prie kostiumo, bet ir prie juodų kelnių.
Kaklaraiščiai. Jie ryšimi prie kostiumo, marškinių, megztinio, todėl jų savo spintoje reikia turėti ne vieną. Kaklaraiščių mados greitai keičiasi, kasmet stenkitės įsigyti vieną naują kaklaraištį, ypač jeigu dažnai d