Apskaitos mokesčių apžvalga

2012 Nr. 1

 Verslo liudijimai: kas nauja laukia 2012 metais
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1261 priėmė tam tikras nuostatas, kurios pakeičia Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisykles. Pakeitimai įsigalios dviem etapais - nuo 2012 m. sausio 1 d. ir nuo 2012 m. gegužės 1 dienos.
Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojančios naujovės
Naujovės, galiosiančios įsigijus visų rūšių (prekybos, gamybos ir paslaugų) verslo liudijimus
A. Į verslo liudijimą gali būti įrašomas tik vienas šeimos narys, kuris galės dalyvauti verslo liudijimą įsigijusio gyventojo vykdomoje individualioje veikloje (anksčiau šeimos narių skaičius nebuvo ribojamas).
B. Sumokėtas fiksuoto dydžio pajamų mokestis grąžinamas visais individualios veiklos nutrūkimo atvejais, kai ja nustojama verstis iki išduoto verslo liudijimo galiojimo laiko pabaigos (anksčiau buvo nustatyta, kad sumokėtas fiksuoto dydžio pajamų mokestis grąžinamas tik gyventojui susirgus, išvykus nuolat gyventi į užsienį, mirus arba kitais išimtiniais atvejais. Ar atvejis yra išimtinis, nuspręsdavo verslo liudijimą išduodančios teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas savo sprendimu).
Plačiau apie tai - žurnalo „Apskaitos ir mokesčių apžvalga" nr. 1.

Buhalterinės apskaitos bazė - matai:
2. Pagrindinis finansinėje apskaitoje - piniginis beveik nenaudojamas menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitoje

V. Šeks¬py¬ras „Ham¬le¬te" yra pa¬sa¬kęs: „Daik¬tai pa¬tys sa¬vai¬me ne¬bū¬na ge¬ri ar blo-gi, jie to¬kie tam¬pa mums ver¬ti¬nant." Problema ta, kad kiekvieną reiškinį dažniausiai galima apibūdinti labai įvairiai, dažnai ir skirtingai. Be to, tas priklauso ne tik nuo vertinamo objekto, bet ir nuo vertintojo. Tai būdinga ne tik jutimų pasauliui (karštas - karštesnis, kietas - kietesnis ir pan.), bet ir ekonomikai bei vadybai, nes jų objektai būna labai sudėtingi, todėl juos apibūdinti galima pačiais įvairiausiais būdais. Todėl, siekiant, kad vadybos ir kaštų buhalterinė ap¬skai¬ta ati¬tik¬tų jai ke¬lia¬mus rei¬ka¬la¬vi¬mus, kitaip nei finansinėje apskaitoje, kur taikomas bemaž vienintelis piniginis matas, nau¬do¬ja¬ma daug įvairių ma¬tų. Neparinkus tinkamų, gali atsitikti taip, kaip graikų mitologijoje, kai Prokrustas derino ne lovą prie žmonių, bet žmones prie lovos, aukštesniems nukapodamas kojas. Deja, Prokrusto lovos sindromas vadybos ir kaštų apskaitoje labai gajus. Taip atsitinka dėl to, kad, esant milžiniškai menedžmento apskaitos objektų įvairovei, kartais ir joje tenkinamasi vos vienu - piniginiu matu, o šis, deja, negali tiksliai ir teisingai atspindėti visų sudėtingų verslo aplinkybių.
Išsamiau apie tai - žurnalo „Apskaitos ir mokesčių apžvalga" nr. 1.

Asmeninių finansų dimensijos
Siekiant įgyvendinti asmeninių finansų planą, reikia nuolat stebėti finansų būklę. Stebėjimas atliekamas naudojant skaičius iš jau aptartų asmeninių finansų ataskaitų. Vykdant savo planą reikia atsižvelgti į keletą labai svarbių aspektų: finansinę riziką; įplaukų struktūrą; turimo turto panaudojimo efektyvumą.
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos reikia nuolat kontroliuoti, yra finansinė rizika. Visa asmeninių finansų sistema turi būti sudaryta taip, kad net ir finansinės nesėkmės atveju žmogus turėtų rezervą tam tikram manevrui atlikti. Posakis „kas nerizikuoja, tas negeria šampano" neturėtų būti asmeninių finansų moto ir gali būti taikytinas tik nedidelei pinigų daliai, kuria galima rizikuoti, juolab kad vietoje šampano vandens niekas negeria. Rezervus ir jų panaudojimą aptarėme kalbėdami apie asmeninių finansų strategijas (žr. 2011 m. balandžio mėn. žurnalo 4 (202) numerį). Vienas iš pradinių skaičių, į kurį reikia atkreipti dėmesį - finansinio saugumo rezervo dydis. Šis rezervas turi būti stebimas, nes pasikeitus vartojimo įpročiams (finansiškai prakutus padidėja išlaidos) jį reikia atitinkamai padidinti, kad galėtų ir toliau atlikti finansinio saugiklio vaidmenį. Šis rezervas ypač svarbus pradinėje kaupimo stadijoje.
Daugiau apie tai - žurnalo „Apskaitos ir mokesčių apžvalga" nr. 1.

Verslo apskaitos standartų naujovės. Nuo 2012 m. įsigaliojusių VAS pakeitimų apžvalga

1 VAS „Finansinė atskaitomybė"

Svarbiausias šio standarto pakeitimas, galiojantis nuo 2012 m., - pakeistas vienas iš finansinių ataskaitų elementų įvertinimo būdų. Vietoj buvusios grynosios galimo pardavimo kainos atsirado tikroji turto vertė atėmus pardavimo išlaidas. Taip pat iš naujo suformuluotas šio būdo apibūdinimas: tai tikroji turto vertė atėmus pardavimo išlaidas, kai turtas įvertinamas suma, už kurią nesusijusios šalys gali parduoti turtą arba įplaukas kuriantį turto vienetą ir iš kurios atimamos galimos pardavimo išlaidos. Papildyta standarto nuostata - informacija yra reikšminga, jei jos nepateikimas ar neteisingas pateikimas gali turėti įtakos finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamiems sprendimams.

7 VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas"

Patvirtintos naujos 7 VAS redakcijos pagrindiniai pakeitimai:
- iš naujo išdėstytos sąvokų apskaitinio įvertinimo keitimas, esminė apskaitos klaida apibrėžtys;
- paaiškinta, kad šis standartas netaikomas ilgalaikio turto perkainojimo apskaitai, t. y. jei įmonė vietoj savikainos būdo pradeda taikyti perkainotos vertės būdą, ankstesnių laikotarpių duomenys nekoreguojami;
- patikslinta, kad apskaitos politika keičiama dėl įstatymų, reglamentuojančių apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, pakeitimo (pagal ankstesnę redakciją apskaitos politika galėjo būti keičiama dėl įstatymų ar kitų teisės aktų pakeitimo);
- nustatyta, kada, keičiant apskaitos politiką, netaikomas retrospektyvinis būdas, ir atvejai, kai retrospektyvinio būdo taikyti neįmanoma;
- detaliau paaiškintas retrospektyvinio būdo taikymo rezultatų registravimas apskaitoje ir parodymas finansinėse ataskaitose;
- aiškinamajame rašte neliko reikalavimų:
• atskleisti visą informaciją apie pakeitimus, reikalaujama pateikti tik reikšmingą informaciją,
• parodyti dėl apskaitinių įvertinimų pasikeitimo apskaičiuotas sumas, kurios darys įtaką vėlesniems ataskaitiniams laikotarpiams.

12 VAS „Ilgalaikis materialusis turtas"

Svarbiausi 12 VAS pakeitimai:
- pagal ankstesnę redakciją ilgalaikio materialiojo turto minimaliosios vertės keitimas buvo laikomas apskaitos politikos keitimu, todėl finansinių ataskaitų duomenys dėl minimaliosios vertės keitimo turėjo būti taisomi retrospektyviniu būdu. Pagal naująją redakciją minimaliosios vertės keitimas laikomas apskaitinio įvertinimo keitimu. Jei įmonė keičia nustatytą minimaliąją ilgalaikio materialiojo turto vertę, visų turto vienetų, kurių įsigijimo savikaina mažesnė už patvirtintą naują minimaliąją vertę ir kurie dėl to jau neatitinka ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijų, likutinė vertė nedelsiant pripažįstama sąnaudomis;
- pagal ankstesnę standarto redakciją ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodo keitimas pagal standarto reikalavimus buvo laikomas apskaitos politikos keitimu, o naudingo tarnavimo laiko ir likvidacinės vertės pakeitimas - apskaitinio įvertinimo keitimu. Pagal naująją redakciją ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiko, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodo pakeitimas laikomas apskaitinio įvertinimo keitimu. Apskaitinių įvertinimų keitimo apskaitos reikalavimus nustato 7 VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas".

13 VAS „Nematerialusis turtas"

Nuo 2012 m. įsigaliojo 13 VAS pakeitimas - tik neatlygintinai gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai gali būti apskaitoje registruojami įsigijimo savikaina, visas kitas neatlygintinai gautas nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas tikrąja verte, jei yra aktyvioji to turto rinka ir tikroji vertė gali būti patikimai nustatyta.

21 VAS „Dotacijos ir subsidijos"

Patvirtinta nauja 21 VAS redakcija, taikoma nuo 2012 metų. Svarbiausi pakeitimai:
- pagal ankstesnę standarto redakciją standartas buvo taikomas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, tarptautinių organizacijų ir fondų bei iš kitų trečiųjų asmenų gaunamų dotacijų buhalterinei apskaitai. Standarto nuostatos taip pat taikomos labdarai, paramai ir kitais būdais gaunamai pagalbai registruoti buhalterinėje apskaitoje. Pagal naująją redakciją standartas taikomas tik iš valstybės ir savivaldybės institucijų gaunamų dotacijų apskaitai. Šiame standarte dotacijoms taip pat priskiriamos subsidijos, įvairios kitos iš šių institucijų gautos paramos rūšys ir nemokamai gautas turtas;
- papildyta, kad standartas netaikomas:
• dotacijoms, susijusioms su biologiniu turtu, registruojamu apskaitoje ir parodomu finansinėse ataskaitose tikrąja verte;
• taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimams, kurie apskaitoje registruojami įsigijimo savikaina;
- patikslinta sąvoka dotacija įmonei. Pagal šį standartą valstybės ar savivaldybės institucijų teikiama dotacija įmonėms yra ne tik Lietuvos, bet ir įvairių užsienio valstybių ar savivaldybių (ar joms prilygintų) institucijų, kaip pagrindinių dotacijų teikėjų, teikiama tikslinė parama. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas yra daug valstybių jungianti organizacija, kuri teikia paramą kitoms šalims, Europos Sąjungos valstybės narės yra įsteigusios įvairių paramą teikiančių organizacijų, agentūrų, administruojančių Europos Sąjungos skiriamas lėšas, kitų užsienio valstybių tarptautinių organizacijų, kurios disponuoja valstybinėmis lėšomis ir skiria jas įmonėms, todėl jų teikiama parama taip pat būtų laikoma dotacija;
- patikslinti ne valstybės, o kitų asmenų įmonei nemokamai perleisto turto apskaitos reikalavimai: nurodyta, kad jeigu įmonei perduotas ilgalaikis ar trumpalaikis turtas yra atlygis už įmonės įprastoje veikloje tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas, tai apskaitoje registruojamos pajamos arba įsipareigojimai, bet ne dotacija;
- patikslinta, kad apskaitoje pripažįstama dotacija registruojama sąskaitose:
• dotacijos, susijusios su turtu
arba
• dotacijos, susijusios su pajamomis;
- patikslinti valstybės suteiktų beprocenčių paskolų arba paskolų su palūkanomis, mažesnėmis negu rinkos palūkanų norma, apskaitos reikalavimai. Šiais atvejais tokių paskolų įsigijimo savikaina apskaičiuojama taikant 18 VAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai" nuostatas ir taip gautas nediskontuotos ir diskontuotos paskolos sumų skirtumas pripažįstamas dotacija, o gavus minėtas paskolas iš privačių paramos fondų - toks skirtumas bus pripažįstamas pajamomis;
- išsamiau paaiškinta, kaip su turtu susijusios dotacijos turi būti pateikiamos apskaitoje ir finansinėse ataskaitose, kai tas įsigytas turtas nudėvimas (amortizuojamas) ir nusidėvėjimo (amortizacijos) suma pripažįstama sąnaudomis arba įskaičiuojama į prekių ar teikiamų paslaugų savikainą, kai turtas perleidžiamas, kai turto vertė sumažėja;
- pagal ankstesnę standarto redakciją dotacija žeme buvo pripažįstama panaudota tada, kai ant jos pastatomi numatyti statiniai. Pagal naująją redakciją dotacija žeme pripažįstama panaudota per statinių naudingo tarnavimo laiką. Jeigu statiniai nepastatomi, dotacija būtų laikoma nepanaudota tol, kol žemė būtų sugrąžinta dotacijos teikėjui arba, jei dotacijos grąžinti nereikia, kol žemė būtų parduota arba jos vertė sumažėtų;
- patikslinti su turtu susijusios dotacijos apskaitos reikalavimai, kai gauto turto vertė nenurodyta. Tokiu atveju turto įsigijimo savikaina laikoma perduoto objekto tikroji vertė, kurią įmonė nustato atsižvelgdama į turto rinkos kainą ar kitą informaciją. Jeigu turto vertė nenurodyta ir jo tikrosios vertės nustatyti negalima, su turtu susijusios gautos dotacijos vertė yra nulis;
- nustatyti reikalavimai, kaip apskaitoje turi būti parodomas dotacijos grąžinimas:
• anksčiau įmonės apskaitoje pripažintų dotacijų grąžinimas registruojamas kaip apskaitinio įvertinimo pakeitimas pagal 7 VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas" nuostatas;
• jei grąžinama dotacijos suma viršija nepanaudotos dotacijos likutį, tai perviršio suma yra parodoma pelno (nuostolių) ataskaitos sąnaudų straipsnyje;
- papildyta, kad standarte nurodyti reikalavimai dėl dotacijos pripažinimo gali būti netaikomi beprocentėms paskoloms arba paskoloms su palūkanomis, mažesnėmis negu rinkos palūkanų norma, valstybės suteiktoms iki 2012 m. sausio 1 d.;
- papildyta nuostata, kad iš kitų asmenų gautos labdaros, paramos, kitais būdais gautos pagalbos ar nemokamai gauto turto, kurie iki 2012 m. sausio 1 d. apskaitoje užregistruoti kaip dotacija, apskaita ir toliau gali būti tvarkoma pagal šio standarto nustatytą dotacijų apskaitos tvarką, o informacija apie tai atskleidžiama aiškinamajame rašte.

23 VAS „Turto nuvertėjimas"

Svarbiausi nuo 2012 m. galiojančios 23 VAS redakcijos pakeitimai:
- patikslinta, kokia tvarka įplaukas kuriantis vienetas, mažindamas turto balansinę vertę, turi paskirstyti vertės sumažėjimo nuostolius: pirmiausia sumažinama įplaukas kuriančiam vienetui priskiriamo bet kokio prestižo balansinė vertė, paskui proporcingai mažinama to paties įplaukas kuriančio vieneto kito turto balansinė vertė. Paskirstydama vertės sumažėjimo nuostolį, įmonė neturi taip sumažinti atskiro turto vieneto balansinės vertės, kad ji taptų mažesnė už jo atsiperkamąją vertę arba taptų neigiama;
- papildyta, kad nuostata, pagal kurią prestižo nuvertėjimas nenaikinamas, turi būti taikoma perspektyviai rengiant 2012 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.
Suvienodintos standarte vartojamos sąvokos su kitų standartų ir įstatymų sąvokomis. Pavyzdžiui, sąvoka finansinė atskaitomybė pakeista į sąvoką finansinės ataskaitos, grynoji galimo pardavimo kaina - į tikrąją turto vertę atėmus pardavimo išlaidas, išbraukta sąvoka nusidėvėjimas (amortizacija).

25 VAS „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys"

Svarbiausias nuo 2012 m. taikytinos 25 VAS redakcijos pakeitimas - patikslinti reikalavimai, kokią informaciją apie statybos ir kitas ilgalaikes sutartis įmonės turi atskleisti aiškinamajame rašte, t. y. jos turi nurodyti:
- iš užsakovų gautinas sumas už sutartyje numatytus darbus;
- iš užsakovų gautų avansų sumą už sutartyje numatytus darbus.
Pakeista standarte vartojamo termino sutarties darbų įvykdymo lygis apibrėžtis (ankstesnėje standarto redakcijoje tai buvo procentinis kiekvienos iki balanso sudarymo datos nebaigtos vykdyti statybos ir kitos ilgalaikės sutarties darbų įvykdymas, naujoje redakcijoje - procentinis kiekvienos iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos nebaigtos vykdyti statybos ir kitos ilgalaikės sutarties darbų įvykdymas). Su šios apibrėžties pakeitimu susiję ir pakeitimai pateikiant statybos sutarties pajamas ir sąnaudas finansinėse ataskaitose.
Suvienodintos standarte vartojamos sąvokos su kitų standartų ir įstatymų sąvokomis. Pavyzdžiui, sąvoka finansinė atskaitomybė pakeista į sąvoką finansinės ataskaitos.

43 VAS „Kredito unijų apskaita ir finansinės ataskaitos"

Nuo 2012 m. įsigaliojusio naujo verslo apskaitos standarto tikslas - nustatyti kredito unijų apskaitos, finansinių ataskaitų rinkinio sudėties ir finansinių ataskaitų turinio reikalavimus. Nustatytos pavyzdinės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos formos. Kredito unija šio standarto nuostatas turi taikyti nuo 2012 m. sausio 1 d., o praėjusių finansinių metų lyginamąją informaciją pataisyti pagal 7 VAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas" reikalavimus. Šis standartas netaikomas Lietuvos centrinei kredito unijai.

16 VAS „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į dukterines įmones" ir 3 VAS „Pelno (nuostolių) ataskaita" patikslinta nuostata, kad įmonė, norėdama išsamiau pateikti savo veiklos rezultatus, gali išskaidyti pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių sumas į smulkesnes ir parodyti atskirose eilutėse.

Žurnalo „Apskaitos ir mokesčių apžvalga" 9 numeryje skaitykite:

Atsargiai - įstatymas
LIETUVOS ĮSTATYMŲ LEIDĖJO FUNKCIJAS PERIMA KLERKAI
Kiekvienas sąmoningas Lietuvos pilietis, dalyvaudamas Seimo rinkimuose, suvokia, kad renka asmenis, kurie ateityje priims svarbiausius sprendimus Lietuvos gyvavimo klausimais. Kiekvienas pilietis yra įsisąmoninęs, kad įstatymus Lietuvoje priima Seimas. Kadangi pažįstame Seimo narius, matome Seimo priimamus sprendimus, dažnai dejuojame dėl jo darbo trūkumų, dėl abejotinų sprendimų, tačiau suvokiame, kad tai yra vienintelė valstybės institucija, priimanti įstatymus. Ir žurnalo „Apskaitos ir mokesčių apžvalga" redakcija laikėsi tokios nuostatos. Deja, pasirodo, ji nebūtinai teisinga - Lietuvoje įstatymus formaliai priima Seimas, tačiau, kaip juos taikyti ir ką jie reiškia, sprendžia ministerijų klerkai. O aiškinant, kaip įstatymą taikyti, jį galima paaiškinti taip, kaip norisi. Nesvarbu, kad komentaras prieštarauja pačiam įstatymo tekstui. Juk pasitelkus į pagalbą teisinius išvedžiojimus apie įvairius įstatymo aiškinimo būdus, galima pabandyti įrodyti, kad nebūtinai yra taip, ką perskaitai įstatyme. Kitaip tariant, kad rašytinis įstatymo tekstas neteisingas. Kad yra kitaip - taip, kaip nusprendžia ir nurodo klerkas...
Kalbame apie Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas, susijusias su mokestinių nuostolių perdavimu. Tai nemažai daliai įmonių itin svarbi tema.

Mokesčiai
Metinė PVM deklaracija

Jurga Vaitkienė
Atestuota auditorė
UAB „LUX" auditas
Artėja 2011 m. spalio 1 d., kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) nuostatas yra privaloma pateikti 2010 m. metinę PVM deklaraciją. Šią deklaraciją, kartais pavadinamą „tryliktąja" deklaracija (FR0516 forma ir jos priedai: FR0516A ir FR0516B) privalo pateikti ne visi PVM mokėtojai. Metinę PVM deklaraciją gali tekti pildyti ir juridiniam, ir fiziniam asmeniui, bet šiame straipsnyje bus komentuojamos juridiniams asmenims (PVM mokėtojams) svarbios nuostatos.

Apskaita ir atskaitomybė
Atgalinis lizingas - verslo finansavimas už užstatą

Laima Čingienė
Apskaitos specialistė
Trūkstant nuosavų apyvartinių lėšų verslui, galima rinktis skirtingus finansavimo būdus iš išorės šaltinių. Vienas tokių būdų - atgalinis lizingas. Atgalinio lizingo sandorio esmė yra ta, kad turtas perleidžiamas ir po to tas pats turtas įsigyjamas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Tokių sandorių tikslas - panaudoti ilgalaikiame turte įšaldytas lėšas. Straipsnyje aptarsime, kaip tokį finansavimo sandorį užregistruoti apskaitoje ir kokią įtaką jis daro apskaičiuojant mokesčius.

Mokesčiai
Kaupiame duomenis B klasės išmokoms deklaruoti
Rūta Zaikauskienė
Konsultantė-ekspertė
UAB „Pačiolis"
Išmokos gyventojams, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms, deklaruojamos kartą per metus pateikiant mokesčių administratoriui pažymos FR0471 formą. Pažyma pateikiama metams pasibaigus iki kitų metų vasario pirmosios dienos. Nors ši pažyma už 2011 metų mokestinį laikotarpį bus teikiama dar negreitai, dabar, metams įpusėjus, tinkamas laikas prisiminti, kokios išmokos gyventojams turės būti deklaruojamos mokesčių administratoriui, ir pasitikrinti, ar visą reikiamą informaciją, būtiną pažymai pildyti, turime.

Mokesčiai
Esminiai mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo skirtumai. Ar mokesčių administratorius nepiktnaudžiauja
Andrius Rimgaila
Mokesčių specialistas
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau - MAĮ) yra įtvirtintos mokesčių mokėtojo mokėtinų mokesčių kontrolės procedūros: mokestinis patikrinimas ir mokestinis tyrimas. Šios dvi kontrolės procedūros formos iš esmės yra labai panašios, bet skiriasi mokesčių mokėtojo teisių apimtis ir kontrolės procedūros pabaigos pasekmės mokesčių mokėtojui. Šiame straipsnyje aptarsime esminius šių procedūrų skirtumus.

Pinigų pasaulis
NAUJA ATSISKAITYMO FORMA - ELEKTRONINIAI PINIGAI
Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos pateiktam Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektui, kuriuo siūloma išplėsti elektroninių pinigų leidėjų ratą ir sudaryti sąlygas Lietuvoje veikti naujai ūkio subjektų kategorijai - elektroninių pinigų įstaigoms.
Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorės Eivilės Čipkutės paprašėme plačiau papasakoti apie elektroninius pinigus ir atsiskaitymo jais ypatumus.

Apskaitos praktika
Apsipirkimai po darbo ne visada reiškia viršvalandžius
Buhalteriai dažnai vengia iš atskaitingų asmenų priimti kasos aparatų kvitus, PVM sąskaitas faktūras ir kitus apskaitos dokumentus, kurie būtų išrašyti ne darbo dienomis ar ne darbo valandomis. Bijomasi, kad įmonės tikrintojai šią aplinkybę gali vertinti kaip atskaitingo asmens dirbtus viršvalandžius. O už juos reikia susimokėti.

Konsultacijos
22 konsultacijos aktualiais mokesčių, apskaitos, teisės klausimais

Dokumentų tvarkymas
Rasa Grigonienė
Finansinių dokumentų saugojimo terminų pasikeitimai

Tai jau trečiasis straipsnis apie dokumentų saugojimo terminų pasikeitimus, publikuojamas žurnale „ Apskaitos ir mokesčių apžvalga". Priminsime, kad ankstesniuose numeriuose aptarti užbaigtų bylų tvarkymo ir perdavimo į įstaigos archyvą reikalavimai bei užbaigtų bylų apskaitos tvarka. Ši publikacija skirta naujovėms Finansinės veiklos dokumentų saugojimo srityje, kurioje taip pat esama pasikeitimų.

Asmeniniai finansai
GYVENTOJŲ MOKESČIAI

Birutė Černiuvienė
Mokesčių specialistė
Doc. dr. Gintaras Černius
Mykolo Romerio universitetas
Visų (be išimties) žmonių asmeninių finansų sistemą sudaro du mokesčių srautai.
Vienas jų - tai tie mokesčiai, kuriuos už žmogų išskaičiuoja ir sumoka tas, kas moka pinigus už darbą ar paslaugas. Kitas srautas - situacija, kai žmogus gauna visą pinigų sumą kartu su mokesčiais, kuriuos jis turi pats susimokėti.
Kokius, kiek ir nuo ko moka mokesčius, siekiančiam valdyti savo asmeninius finansus žmogui žinoti būtina. Nuo to, kokia verslo forma bus parinkta, labai priklauso ne tik kiek, bet ir kokių mokesčių reikės mokėti. Taip pat nuo šio pasirinkimo priklauso ir mokesčių sumokėjimo terminai, o tai, valdant asmeninius finansus ir pinigų srautus, yra ne paskutinės svarbos klausimas.

Kaupiame duomenis B klasės išmokoms deklaruoti
Rūta Zaikauskienė
Konsultantė-ekspertė
UAB „Pačiolis"

Išmokos gyventojams, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms, deklaruojamos kartą per metus pateikiant mokesčių administratoriui pažymos FR0471 formą. Pažyma pateikiama metams pasibaigus iki kitų metų vasario pirmosios dienos. Nors ši pažyma už 2011 metų mokestinį laikotarpį bus teikiama dar negreitai, dabar, metams įpusėjus, tinkamas laikas prisiminti, kokios išmokos gyventojams turės būti deklaruojamos mokesčių administratoriui, ir pasitikrinti, ar visą reikiamą informaciją, būtiną pažymai pildyti, turime.
Tikėtina, kad 2011 metų B klasės išmokų pažyma nuo ankstesniųjų metų gerokai skirsis savo apimtimi. Pakeitus Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos pildymo taisykles (VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. VA-238), kurių paskutinis pakeitimas įsigaliojo nuo 2011 m. balandžio 14 d., daugeliui išmokų panaikinta išmokų sumos riba, iki kurios išmokėjus vienkartines išmokas, jos galėjo būti nedeklaruojamos metinėje pažymoje, o išmokoms už gyventojų parduotą turtą ši riba gerokai sumažinta.

Kas privalo deklaruoti gyventojams išmokėtas B klasės pajamas
Informacija apie per kalendorinius metus gyventojams išmokėtas B klasės išmokas turi pateikti visi juridiniai asmenys bei nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą Lietuvoje.
Juridinių asmenų (tiek Lietuvos vienetų, tiek užsienio vienetų, vykdančių veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje) ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie Lietuvoje vykdo individualią veiklą, gyventojams išmokėtos išmokos priskiriamos B klasės pajamoms vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 str. 2 dalies 1 punktu.

Pažymą FR0471 privalo pateikti gyventojams per kalendorinius metus išmokėję B klasės pajamų:
1) Lietuvos vienetas;
2) užsienio vieneto, vykdančio veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, įgaliotas asmuo;
3) nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje, arba jo įgaliotas asmuo.

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, išmokėję B klasės išmokas (GPMĮ 22 str. 2 dalies 2 punktas ir 3 dalis) kitiems gyventojams, pažymos apie tokių išmokų mokėjimą mokesčių administratoriui neteikia.

Kas priskiriama B klasės pajamoms
Kaip jau minėta, B klasės gyventojų pajamos, kurias išmokėję vienetai, nuolatinės buveinės ir nenuolatiniai gyventojai turi deklaruoti pažymoje FR0471, nurodytos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 str. 2 dalies 1 punkte.
B klasės pajamomis pagal šio straipsnio nuostatas laikomos:
- azartinių lošimų ir loterijų laimėjimai;
- neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto;
- individualios veiklos pajamos, išskyrus sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas, kitas veiklos pajamas, kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo;
- turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, išskyrus individualios ir ne individualios veiklos pajamos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, taip pat išskyrus nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje.
Kai kurias iš šių pajamų grupių reikėtų aptarti išsamiau. Pirmiausia primintina, kad neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, yra pajamos, kurias gauna individualiųjų įmonių savininkai ir ūkinių bendrovių tikrieji nariai. Šiai grupei priskiriamos visos savininkų iš įmonės gautos pajamos, neatsižvelgiant į jų rūšį ir formą. Tai gali būti tiek savininkų išsiimtas pelnas iš įmonės, tiek pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, priskirtos sumos. Taip pat nesvarbi tokių išmokų forma - ar savininkas išsiima pinigų sumas, ar iš savo įmonės gauna naudą natūra, pavyzdžiui, naudodamasis įmonei priklausančiu automobiliu, kitu turtu ar paslaugomis.
GPMĮ individualios veiklos pajamas B klasės pajamoms priskiria nustatydamas konkrečias išimtis, A klasei palikdamas sporto veiklos ir atlikėjo veiklos pajamas bei individualios veiklos pajamas (nesvarbu, kokios veiklos), jei šias pajamas įmonė išmoka gyventojui, su kuriuo ji yra susijusi darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais. Tiesa, mokesčių administratorius šio straipsnio komentare mini tik darbuotojams išmokėtas individualios veiklos pajamas, kurias jie gauna vykdydami individualią veiklą pagal pažymą (tik šios pajamos priskiriamos A klasei), o kitas individualios veiklos pajamas, kurias darbuotojai gauna vykdydami veiklą su verslo liudijimais, laiko B klasės pajamomis. Tai siejama su fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokesčiu, kurį pagal verslo liudijimą veiklą vykdantis gyventojas sumoka pats ir vėliau jam neatsiranda prievolė skaičiuoti mokestį ir mokėti jį į biudžetą. Nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 dalyje atsirado nauja nuostata, susijusi su nekilnojamojo turto nuomos pajamomis, - šios pajamos negali būti individualios veiklos pajamomis, todėl išmokos už nekilnojamojo turto nuomą gali būti priskiriamos tik A klasei.
Kalbant apie turto perleidimo pajamų priskyrimą B klasei, reikia nepamiršti ir šioms pajamoms įstatyme nustatytų kelių išimčių. Pirmiausia A klasės pajamoms visuomet priskiriamos gyventojams išmokėtos išmokos už jų parduotą nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, neatsižvelgiant į tai, ar toks turtas yra parduotas vykdant individualią veiklą, ar ne. Kita išimtis numatyta nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautoms pajamoms, kai šie gyventojai perleidžia nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, jų gautos pajamos visuomet priskiriamos A klasei.

Tai straipsnio santrauka. Visą straipsnį galite perskaityti elektroninėje žurnalo APSKAITOS IR MOKESČIŲ APŽVALGA versijoje.
Atgalinis lizingas - verslo finansavimas už užstatą

Laima Čingienė
Apskaitos specialistė

Atgalinio lizingo (atgalinės nuomos) apskaitos tvarka nustatyta 20-ojo verslo apskaitos standarto (VAS) „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda" 49 punkte. Ekonomine prasme atgalinio lizingo sandoris yra ne turto perleidimo ir įsigijimo sandoris, o įmonės finansavimas už užstatą. Turtą perleidus pinigai gaunami iš karto, o vėliau jie grąžinami lizingo būdu įsigyjant tą patį turtą. Kartu mokamos ir palūkanos. Turtą ir toliau naudoja įmonė, nors jo nuosavybės teisė išsipirkimo laikotarpiu priklauso lizingo bendrovei. Tai tampa savotišku paskolos užstatu. Todėl ir apskaita skirsis nuo įprasto turto perleidimo ir įsigijimo apskaitos.
Atgalinio lizingo sandorio apmokestinimas pelno mokesčiu aptartas LR pelno mokesčio įstatymo 7 str. 1 dalies komentare. Jame nurodyta, kad atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sandoris pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais taip pat gali būti laikomas finansavimo už užstatą sandoriu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
- numatytas nuosavybės teisės perėjimas;
- turtas iš lizingo davėjo įsigyjamas ta pačia kaina, kuria jis prieš tai buvo perleistas tam lizingo davėjui;
- sandoris visiškai įvykdomas.
Ar sandoris bus visiškai įvykdytas, įmanoma pasakyti tik jį įvykdžius. Todėl, jei tenkinamos pirmos dvi sąlygos, pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais atgalinio lizingo sandoris laikomas finansavimo už užstatą sandoriu. Jeigu vėliau atgalinio lizingo sutartis nutraukiama (pažeidžiama trečioji sąlyga), tokia sutartis pelno mokesčio apskaičiavimo tikslams perklasifikuojama į ilgalaikio turto pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to reikės perskaičiuoti praėjusių laikotarpių pelno mokestį. Įmonė turės pripažinti ilgalaikio turto perleidimo pajamas (turto vertės padidėjimo pajamas) pagal rinkos kainą nuo to turto perleidimo lizingo davėjui (pirkėjui) datos. Taip pat ji turės perskaičiuoti iki sutarties nutraukimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirtinas ilgalaikio turto nusidėvėjimo (ar amortizacijos) sąnaudas.
Apskaičiuojant pridėtinės vertės mokestį atgalinio lizingo sandoris traktuojamas kaip du atskiri turto pirkimo ir pardavimo sandoriai. Kai turtas pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymą turi būti apmokestinamas PVM, abu sandoriai turi būti apmokestinami PVM.

Turto perleidimo pelnas - ne pajamos
Perleidus turtą pagal atgalinio lizingo sutartį, kaip ir įprastinio turto perleidimo sandorio atveju, nurašoma turto likutinė vertė (įsigijimo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas, vertės sumažėjimas ir kitos turto vertės koregavimo sumos) ir registruojami gauti arba gautini pinigai. Dažniausiai turtas perleidžiamas ne už jo likutinę vertę, todėl susidaro turto perleidimo pelnas arba nuostoliai.
Jeigu turto perleidimo kaina yra mažesnė už jo likutinę vertę, susidaręs nuostolis laikomas pavėluotai pripažintu vertės sumažėjimu. Todėl visa nuostolio suma pripažįstama turto perleidimo laikotarpio veiklos sąnaudomis ir užregistruojama debetuojant 6133 sąskaitą Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo sąnaudos.

Turto įsigijimas keičia jo vertę
Pagal atgalinio lizingo sutartį įsigyjamas turtas apskaitoje registruojamas kaip ir įprastinio lizingo atveju. Įsigyjant turtą pagal lizingo sutartį, lizingo gavėjui perduodama didžioji dalis su turto naudojimu susijusios naudos ir rizikos. Todėl, nors teisiškai turtas ir priklauso lizingo bendrovei, pagal lizingo sutartį įsigytas turtas registruojamas lizingo gavėjo balanse. Turtas užregistruojamas įrašant sutartyje numatytą to turto vertės padengimo sumą. Tokiu būdu balanse rodoma turto vertė sudarius atgalinio lizingo sandorį gali padidėti ar sumažėti, nors faktiškai niekas nepasikeičia.
Mokėtinos palūkanos į pagal lizingo sutartį įsigyto turto įsigijimo savikainą neįskaičiuojamos. Jos užregistruojamos O klasės sąskaitose. Šios informacijos reikės rengiant finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą.
Sudarant atgalinio lizingo sutartį gali būti patiriama papildomų išlaidų: sutarties sudarymo mokesčiai, administravimo mokesčiai ir pan. Visos išlaidos, patirtos iki turto naudojimo pradžios ir susijusios su atgalinio lizingo sutarties sudarymu ar turto parengimu naudoti, įskaičiuojamos į įsigyto turto įsigijimo savikainą.

Lizingo įmokos mažina įsipareigojimus
Pagal atgalinio lizingo sutartį mokamos įmokos įtraukiamos į apskaitą taip pat, kaip ir pagal įprastinio lizingo sutartį mokamos įmokos. Lizingo įmoką sudaro dvi dalys: turto vertės padengimo suma ir palūkanos. Įmokos dalimi, skirta turto vertei padengti, mažinamas įsipareigojimas lizingo bendrovei.
Remiantis kaupimo principu, mokamos palūkanos kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis. Sumokėjus palūkanas, mažinama ir nebalansinėse sąskaitose užregistruota per likusį lizingo laikotarpį mokėtinų palūkanų suma.

Turto nusidėvėjimas skaičiuojamas įprastai
Pradėjus turtą naudoti įmonės veikloje, jis įtraukiamas į apskaitą ta pačia tvarka, kaip ir analogiškas kitas įmonės turimas turtas: kiekvieno mėnesio pabaigoje apskaičiuojamas jo nusidėvėjimas, prieš sudarant finansines ataskaitas įvertinama, ar turto vertė nėra sumažėjusi, ir pan.

Perleidimo pelnas amortizuojamas
Kaip minėjome, jeigu pagal atgalinio lizingo sutartį perleidžiant turtą susidaro perleidimo pelnas, jis pripažįstamas išankstiniais mokėjimais. Šis pelnas per visą lizingo laikotarpį amortizuojamas ne registruojant pajamas, o mažinant per tą ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotas turto nusidėvėjimo sąnaudas.

Tai straipsnio santrauka. Visą straipsnį galite perskaityti elektroninėje žurnalo APSKAITOS IR MOKESČIŲ APŽVALGA versijoje.

Nr 7-8

KO VERTAS VIENAS LITAS?
Dažnai juo matuojama ne tik įmonės turto apsauga, bet ir buhalterių ramybė

Doc. dr. auditorius Gediminas KALČINSKAS
UAB „Pačiolis" prezidentas

Buhalteriai dažnai be jokio reikalo apsunkina ne tik savo veiklą, bet ir pačią būtį, nes nesugeba tinkamai organizuoti darbo. Daugeliui gerai žinomas šių darbuotojų fenomenas: „pusę buhalterijos nešiojuosi galvoje". Šitoks darbiniais skaičiais „amžinai nėščias" darbuotojas tikrai negali tikėtis geros sveikatos, taigi ir gero darbo, nes jis paprasčiausiai nepailsi. Viena iš galimybių išvengti šitokios padėties - specialių apskaitininkų darbą palengvinančių būdų naudojimas. Šie metodai neaprašomi nei verslo apskaitos standartuose, nei kituose teisės aktuose. Todėl nemažai buhalterių jų apskritai neišmano. O gaila! Juk būtent šie metodai sudaro geras darbo sąlygas, leidžia įmonėms padidinti vadybos efektyvumą, nedidinant veiklos sąnaudų, o kartais jas netgi sumažinant. Vienas tokių būdų - turto atmintinių verčių naudojimas. Jos labai reikšmingos, nes palengvina apskaitos darbuotojų veiklą, ir tiesiog neįkainojamos apsaugant ilgalaikį bei trumpalaikį įmonės turtą.
xxx

Dvigubo pajamų apmokestinimo naikinimas
Andrius Rimgaila
Mokesčių specialistas
Daugelis Lietuvos piliečių trumpesniam ar ilgesniam laikui yra išvykę dirbti į užsienio šalis, kur gauna pajamų. Jų gautos pajamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPM įstatymas) nuostatas gali būti apmokestinamos ir Lietuvoje. Tokiu atveju kyla grėsmė, kad tokios pajamos bus apmokestintos du kartus (užsienyje ir Lietuvoje). Tačiau jeigu pajamų mokestis buvo sumokėtas toje užsienio valstybėje, tai šių pajamų dvigubas apmokestinimas gali būti naikinamas. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kaip yra naikinamas dvigubas pajamų apmokestinimas.

xxx

Turto areštas ir nurodymas kredito įstaigai nutraukti pinigų išdavimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)
Andrius Rimgaila
mokesčių specialistas

Tęsiamas straipsnių ciklas apie mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Straipsnyje aptarsime du iš jų - turto areštą ir nurodymą kredito įstaigai nutraukti pinigų išdavimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitų.
Turto areštas - mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių, t. y. turto valdymo, naudojimosi, disponavimo priverstinis laikinas apribojimas. Turto arešto tikslas - užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą ar mokestinės nepriemokos išieškojimą.
Turto arešto taikymas - viena iš daugelio mokestinių procedūrų, kurių pagalba į valstybės ir savivaldybių biudžetus surenkami mokesčiai. Pritaikius turto areštą mokesčių mokėtojas tarsi netiesiogiai paraginamas įvykdyti savo mokestinę prievolę, nes pati turto arešto ir jo realizavimo (pardavimo) procedūra sąlyginai ilga, todėl mokesčių mokėtojas dar turi laiko pats sumokėti mokesčių nepriemoką ir taip išvengti priverstinio turto pardavimo, kuris jam finansiškai nenaudingas .
xxx
Tikrosios vertės metodo taikymas apskaitoje

Simonas Rimašauskas
UAB „Deloitte Lietuva" Audito departamento projektų vadovas

Finansinėje apskaitoje dažniausiai taikomas operacijų įvertinimo ir atvaizdavimo metodas - įsigijimo savikaina. Pagal verslo apskaitos standartus (VAS) įsigijimo savikaina - tai sumokėta ar mokėtina pinigų, jų ekvivalentų ar kitų vertybių suma. Kitas vertinimo metodas, kurį tam tikriems balanso straipsniams įvertinti siūlo verslo apskaitos standartai, - tikrosios vertės metodas. Šiame straipsnyje ir aptarsime, kas yra tikroji vertė ir kaip ji gali būti nustatoma.
xxx

ĮMONĖS IŠLAIDŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJAI IR MOKYMAMS APSKAITA IR APMOKESTINIMAS

Doc. dr. aud. Gediminas KALČINSKAS

Tinkamas su darbuotojų parengimu ir jų kvalifikacija susijusių išlaidų apskaitos ir mokesčių taisyklių taikymas įmonei leidžia „vienu šūviu nušauti du zuikius": ne tik ateityje gauti naudos iš kvalifikuotų darbuotojų, bet ir jų kvalifikacijos įgijimo išlaidas bent iš dalies dalytis su valstybe, nes daugeliu atvejų mokesčių reglamentai tokias išlaidas pripažįsta leidžiamais atskaitymais. Šitokia veikla leidžia įmonei ateityje ne tik turėti materialinės naudos iš aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų veiklos, bet ir gerinti įmonės darbo kultūrą bei didinti darbuotojų ir įmonės tarpusavio pasitikėjimą ir pagarbą, o kartais tiesiog išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Visi šie aspektai, be abejo, labai reikšmingi kiekvienai įmonei, todėl darbuotojų mokymo ir jų kvalifikacijos kėlimo dalykus turėtų gerai išmanyti kiekvienos įmonės vadovas. Savo ruožtu - finansinės apskaitos bei atskaitomybės rengimo, juolab mokesčius apskaičiuojantys specialistai turi labai gerai orientuotis visuose jų veiklos aspektuose.
Suvestinėje susistemintos išlaidų esamų ir būsimųjų darbuotojų mokymui ir jų kvalifikacijai finansinės apskaitos bei šių išlaidų pripažinimo leidžiamais atskaitymais taisyklės.

KO VERTAS VIENAS LITAS?
Dažnai juo matuojama ne tik įmonės turto apsauga, bet ir buhalterių ramybė

Doc. dr. auditorius Gediminas KALČINSKAS
UAB „Pačiolis" prezidentas

Finansinėje apskaitoje ir finansinėse ataskaitose taikoma nemažai ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto įvertinimo būdų: ilgalaikio turto - įsigijimo savikaina, perkainotąja bei tikrąja verte, likvidacine ir mokestine, atstatomąja verte ir kt., o trumpalaikio - įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, be to, priklausomai nuo pasirinkto atsargų kainos judėjimo metodo: konkrečių kainų, FIFO, LIFO ir kt. Visi šie metodai apibūdinti ne tik buhalterinę apskaitą bei finansinių ataskaitų turinį ir jų rengimą reglamentuojančiuose įstatymuose, bet gana išsamiai - ir verslo apskaitos standartuose.
Kitas dalykas - įmonės vidiniams poreikiams naudojami duomenys, kurie bent jau nedaro tiesioginės įtakos išorinių informacijos vartotojų interesams. Valdžia niekuomet nereglamentuoja ir nereglamentuos ne tik menedžmento (vadybos ir kaštų) buhalterinės apskaitos, bet ir apskritai buhalterinės apskaitos organizavimo dalykų. Juk tik vadovo ir vyriausiojo buhalterio reikalas, kokiu būdu jie organizuoja apskaitos darbus jų vadovaujamose įmonėse.
Buhalteriai dažnai be jokio reikalo apsunkina ne tik savo veiklą, bet ir pačią būtį, nes nesugeba tinkamai organizuoti darbo. Viena iš galimybių išvengti šitokios padėties - specialių apskaitininkų darbą palengvinančių būdų naudojimas. Šie metodai neaprašomi nei verslo apskaitos standartuose, nei kituose teisės aktuose. Todėl nemažai buhalterių jų apskritai neišmano. O gaila! Juk būtent šie metodai sudaro geras darbo sąlygas, leidžia įmonėms padidinti vadybos efektyvumą, nedidinant veiklos sąnaudų, o kartais jas netgi sumažinant. Vienas tokių būdų - turto atmintinių verčių naudojimas. Jos labai reikšmingos, nes palengvina apskaitos darbuotojų veiklą, ir tiesiog neįkainojamos apsaugant ilgalaikį bei trumpalaikį įmonės turtą.
Apibendrinai galima pasakyti, kad atmintinė turto vertė naudotina tuomet, kai reali įmonės turto vertė neatitinka to turto vertės, užfiksuotos buhalterinės apskaitos sąskaitose, arba kai tikroji turto vertė apskritai nežinoma. Atmintinė vertė lygi tam tikros valstybės mažiausiam piniginiam vienetui. Lietuvos Respublikoje - vienam litui. Pavyzdžiui, visiškai nudėvėjus kokį nors turtą, jis paprasčiausiai išnyktų iš buhalterinės apskaitos registrų, todėl jis galėtų būti apsaugomas nebent kokiais nors nesisteminiais būdais, tarkim, sudarant paprasčiausius tokių objektų sąrašus ne buhalterinės apskaitos sąskaitų sistemoje. Tačiau tokiu atveju neišvengiamai kiltų klausimas, ar tokie sąrašai tikrai būtų išsaugoti (tarkime, koks nors priekalas juose galėtų figūruoti kelis šimtmečius!), nes vieną gražią dieną jie galėtų būti paprasčiausiai išmesti ar kaip nors kitaip sunaikinti, ir niekas jų nepasigestų. Kad šito būtų išvengta, ir naudojamos atmintinės turto vertės. Beje, jas tikslinga naudoti ir tuomet, kai turto vertė niekada ir nebuvo žinoma. Taip, pavyzdžiui, nutinka, kai įmonė gauna nedokumentuotas (be sąskaitų faktūrų) siuntas, kurios gali būti apkritai per klaidą atvežtos į įmonę. Tada verslo solidarumo vedini įmonės darbuotojai tokias siuntas paprastai priima atsakingai saugoti, tačiau, nežinant jų tikrosios vertės, tas vertybes belieka įvertinti atmintinėmis vertėmis. Kitaip sakant, atmintinės vertės visuomet išgalvotos, jos visiškai neatitinka realių turto kainų, bet naudojamos tik kaip priemonė tam tikriems įrašams atminčiai buhalterinės apskaitos sąskaitose atlikti. Todėl tikslinga aptarti visus tokių įrašų aspektus, kad, norėdami pasilengvinti darbą, buhalteriai jo dar labiau neapsisunkintų. Be buhalterinės apskaitos organizavimo, yra dar du reikšmingi atmintinių verčių registravimo aspektai: mokestinis ir juridinis.

Mokestinis turto atmintinių verčių aspektas
Pirmiausia derėtų išsiaiškinti mokestinius atmintinų turto verčių aspektus, nes visuomet svarbu žinoti, kokią įtaką jie daro finansinių ataskaitų rezultatams ir kokią įtaką finansinės apskaitos duomenys daro mokesčių apskaičiavimui bei jų apskaitai. Nuo šių dalykų verta pradėti, kad, aiškinantis buhalterinės apskaitos organizavimo klausimus, nekiltų nereikalingų abejonių dėl mokestinių šių dalykų aspektų. Apskritai nėra jokių atmintinių verčių nustatymo mokestinių pasekmių (ne tik dėl to, kad vieno lito suma yra nereikšminga, bet ir dėl metodinių klausimų), nebent šiais rodikliais naudojamasi nekvalifikuotai. Atmintinių turto verčių mokesčių teisės aktai apskritai nereglamentuoja, o tokių verčių nustatymas nedaro įtakos apskaičiuojamų mokesčių sumoms.
Ilgalaikio turto atžvilgiu apie penkerius metus (nuo 2004 m. spalio mėn.) pagal Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 18 straipsnį netgi galiojo nuostata, kad „įmonė turi nusistatyti kiekvieno ilgalaikio turto vieneto likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 lito ir ne didesnę kaip 10 proc. įsigijimo kainos (...) Vienetas, nudėvėjęs arba amortizavęs naudojamą ilgalaikį turtą iki jo 1 lito likvidacinės vertės ir tą turtą nurašęs, gali 1 lito likvidacinę vertę priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams". Čia neaptarinėsime klausimo, kodėl likvidacinė turto vertė turi būti ne didesnė kaip 10 proc. to turto įsigijimo kainos, nes jokios - nei mokestinės, nei apskaitinės ar apskritai ekonominės - logikos čia visiškai nėra, - nesąmonė ir tiek. Likvidacinės vertės nustatymas iki vieno lito ir buvo susijęs su turto atmintinės vertės nustatymu. Taip mokesčių reglamentų kūrėjai darė todėl, kad tuo metu (mūsų nuomone, nemažai ir dabar) finansinės apskaitos ir finansinių ataskaitų reglamentai buvo rengiami taip negrabiai, kad jiems nieko kito nebelieka, kaip tik patiems mokesčių teisės aktuose reglamentuoti tai, kas turėtų būti tinkamai norminama verslo apskaitos standartuose.
Tačiau suprantama, kad atmintinių verčių (nors jos ir vadinamos likvidacinėmis) nustatymas yra svetimas reiškinys ir finansinei apskaitai bei atskaitomybei. Todėl 2009 metų pabaigoje ši nuostata buvo panaikinta, tame pačiame PMĮ 18 straipsnyje paliekant vienintelį (jau minėjome, - visiškai nelogišką) likvidacinės vertės dydžio apribojimą: „Ilgalaikio turto grupės ir jo nusidėvėjimo arba amortizacijos maksimalūs normatyvai (metais) nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje. <...> Vienetas pats nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį negu nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais), ir likvidacinę vertę, ne didesnę kaip 10 procentų įsigijimo kainos." Taigi ir šiuo atveju likvidacinė (vertinant mokesčių aspektu), todėl ir atmintinė (buhalterinės apskaitos organizavimo aspektu), turto vertė gali būti lygi vienam litui. Beje, VMI prie LR FM 2004 m. spalio 15 d. raštu Nr. (18.10-31-1)-R-10252 netgi išaiškino, kad „vienetas, nudėvėjęs arba amortizavęs naudojamą ilgalaikį turtą iki jo 1 lito likvidacinės vertės ir tą turtą nurašęs, gali 1 lito likvidacinę vertę priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams".
Trumpalaikiam turtui (pavyzdžiui, mažaverčiams objektams, kurie pagal įmonės pasirinktą apskaitos politiką nepriskirtini ilgalaikiam turtui), kurį būtina kontroliuoti, mokesčių reglamentai nenustato jokių reikalavimų, draudimų ar leidimų. Todėl mokesčių reglamentuose nurodytos nuostatos nedaro įtakos atmintinių verčių taikymui trumpalaikio turto apsaugos tikslais.
Taigi visais ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos atvejais nesusidarys jokių -nei nuolatinių, nei laikinųjų - skirtumų tarp finansinės apskaitos ir mokesčių apskaičiavimo bei apskaitos.

Tai straipsnio santrauka. Visą straipsnį galite perskaityti elektroninėje žurnalo APSKAITOS IR MOKESČIŲ APŽVALGA versijoje.

xxx

BUHALTERIO ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ

Vaidotas Dauskurdas
UAB „Pačiolis" teisininkas
Žurnalo „Juristas" vyr. redaktorius

Pastaruoju metu spaudoje ne kartą teko skaityti pranešimų, kad kai kurių profesijų specialistų jau dabar yra per daug, kad kai kurios mokymo įstaigos turėtų nutraukti jų rengimą, nes jas baigusieji pagal specialybę įsidarbinti neturės galimybių. Kitaip tariant, kad jau dabar rengiami ateities bedarbiai. Įdomiausia, kad kalbama apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus - teisininkus, vadybos specialistus... Šiuo aspektu buhalteriai gali būti ramūs, nes tie patys ekspertai teigia, kad buhalterinį darbą dirbantiems asmenims tai netaikoma. Žinoma, jei jis (darbuotojas) yra išties geras savo srities specialistas, o ne tokiems geriems kyla ne tik bedarbystės pavojus, bet ir grėsmė, kad už nekvalifikuotą darbą darbdavys ir (arba) valstybė taikys atitinkamas sankcijas.
Šį sykį trumpai apžvelgsime sankcijas, kurios gali būti taikomos buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui už šią sritį reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Kitaip tariant, apžvelgsime galimą buhalterių administracinę atsakomybę už keliamų reikalavimų nesilaikymą.
xxx
KOKYBĖS APSKAITA
Auditorius Valdas Jagminas
UAB „Pačiolis"

Įmonės veiklos sėkmę iš esmės lemia jos kokybė. Logiška įmonėje vykdomų kokybiškų procesų (kuomet nedaroma klaidų, broko, nėra prastovų ir t. t.) išdava yra į rinką tiekiami kokybiški produktai. To siekia beveik kiekviena įmonė, nes taip galima užsitikrinti ilgalaikę veiklos sėkmę, kurios finansinė išraiška - uždirbtas pelnas. Todėl tai labai svarbūs įmonių vadovams klausimai, kuriuos padeda spręsti menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaita. Vedant šią apskaitą registruojama bei kaupiama informacija apie kokybės gerinimo priemones ir jų kaštus, apie iš to gaunamą naudą ir apie tai, kokių nuostolių patiria įmonė dėl nepakankamos kokybės.
xxx
STATISTINIŲ ATASKAITŲ NAŠTA BUHALTERIAMS DAR BUS LENGVINAMA

Lietuvos statistikos departamento (toliau - SD) generaline direktore šių metų gegužės mėn. pradžioje paskirta Vilija LAPĖNIENĖ, jau 28 metus besidarbuojanti statistikos srityje. Generalinės direktorės teiravomės, ar buhalteriams vis dar teks teikti Statistikos departamentui duomenis, kuriuos jie jau būna pateikę kitoms institucijos, ar sutrumpės buhalterių gaištamas laikas statistinėms ataskaitoms pildyti ir kokią statistinę informaciją iš departamento gali gauti pati įmonė.
xxx
Pelningumo rodiklių EBIT ir EBITDA taikymo galimybės

Neringa Slavinskaitė
Rūta Bacevičiūtė
ekonomistės

Įmonės pelningumo rodikliai - dažniausiai naudojami ir suprantamiausi finansiniai rodikliai, kuriais suinteresuoti ne tik įmonės darbuotojai, valdytojai ar savininkai, bet ir investuotojai. Daugeliui pelningumas tiesiogiai siejasi su įmonės arba investuotojo sėkme. Kuo didesnė pelno norma, tuo įmonė atrodo sėkmingesnė ir patrauklesnė. Tačiau ne visada maža pelno norma ar netgi nuostolingumas reiškia, kad įmonė yra nepatikima ir nestabili.
Tarptautinės įmonės savo pelną skaičiuoja naudodamos pelningumo rodiklius: EBIT (angl. earnings before interest and taxes) ir EBITDA (angl. earnings before interest, taxes, depreciation and amortization). Tai leidžia investuotojams tiksliau įvertinti būsimą pelną (nuostolius), nes skirtingose šalyse yra nevienodos įmonių veiklos apmokestinimo bei skolos sąlygos.
EBIT - pelnas prieš palūkanas ir mokesčius - vienas svarbiausių įmonės veiklos efektyvumo rodiklių. Jis parodo įmonės pelną, uždirbtą veiklos ir investicinio ciklo metu.
EBITDA - pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pripažinimą - parodo įmonės uždirbtą pelną prieš įmonės finansavimo politikos ir pelno mokesčio poveikio pelnui vertinimą.
xxx
Kaip uždirbti pinigus

Doc. dr. Gintaras Černius
Mykolo Romerio universitetas

Visuomet lengviau ieškoti, kai žinoma, ko ieškoma. Tas pats ir su verslu plačiąja prasme. Jei žinote požymius, pagal kuriuos galite sukurti sau asmeniškai tinkamą verslą, tada tiesiog reikia atidžiai stebėti aplinką. Jeigu tokių požymių nežinoma, - nepadės nei geri norai, nei darbštumas, nei motyvacija. Tuomet dažniausiai laukiama pensinio amžiaus, kuris tolsta kaip horizontas. Požymiai, pagal kuriuos galima nustatyti, ar kokia nors veiklos sritis yra tinkama konkrečiam žmogui ir ar ta veikla užsiimant galima sukurti verslą, yra visiškai paprasti.
xxx
Efektyvus darbas vasarą,
arba kaip palengvinti pavadavimo naštą

Daiva KŠIVICKIENĖ

Dauguma buhalterių nekantriai laukia vasaros, kad galėtų pailsėti. Tačiau vasaros atostogomis dažniausiai mėgaujamasi ne visą mėnesį, o tik savaitę dvi. Likęs vasaros laikas praleidžiamas dirbant, neretai - dvigubai, nes tenka pavaduoti atostogauti išeinančius kolegas. Už pavadavimą per atostogas darbdavys paprastai nemoka, ypač ekonominės krizės laikotarpiu, todėl darbinė nuotaika vasarą neretai krinta, darbo rezultatai netenkina vadovų, sumažėja darbo našumas.
Ar įmanoma dirbti efektyviai, kai už lango šviečia saulė, o kolegos ir vadovai mėgaujasi atostogomis?

BUHALTERIO ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ

Vaidotas Dauskurdas
UAB „Pačiolis" teisininkas
Žurnalo „Juristas" vyr. redaktorius

Trumpai apžvelgsime sankcijas, kurios gali būti taikomos buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui už šią sritį reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Kitaip tariant, apžvelgsime galimą buhalterių administracinę atsakomybę už keliamų reikalavimų nesilaikymą.

Ataskaitų nepateikimas ir mokesčių vengimas
LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 1721 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną, mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimą bei mokesčių vengimą. Tiksliau sakant, šiame kodekso straipsnyje administracinė atsakomybė numatyta