Apskaitos mokesčių apžvalga

KAIP SAVE PATEIKTI:
finansinių ataskaitų rodiklių palankesnio atspindėjimo kūrybinės apskaitos metodais galimybės
BENDRIEJI PRINCIPAI, ILGALAIKIO TURTO atspindėjimo teikiamos galimybės

Doc. dr. auditorius Gediminas KALČINSKAS
UAB „Pačiolis" prezidentas
Auditorius Gintautas DEVEIKIS
UAB „Pačiolis" konsultantas ekspertas

Kūrybinės apskaitos metodų taikymo esmę aptarėme pirmosiose šiam sudėtingam, bet daugeliui labai reikšmingam finansinės apskaitos fenomenui skirto straipsnių ciklo publikacijose. Kituose straipsniuose aptarsime konkrečias galimybes, kaip įmonės gali kuo palakiau pateikti savo veiklą. Norime priminti, kad visi, taikantys kūrybinės apskaitos metodus, būtinai turi vadovautis ne tik galiojančiais įstatymais, bet ir dorovinėmis nuostatomis, niekas neturi teisės versti apskaitos darbuotojų elgtis nedorai, juolab nusikalstamai. Tačiau nevalia pamiršti, kad nesistengdamas pasinaudoti apskaitos reglamentų teikiamomis galimybėmis ir kuo palankiau atspindėti įmonių veiklos rezultatus buhalteris taip pat elgiasi nesąžiningai ne tik savo darbdavių, bet neretai ir visų įmonės darbuotojų atžvilgiu.

Bendros kūrybinės apskaitos taikymo taisyklės, perskaičiuojant finansinių ataskaitų rodiklius.
Kūrybinė finansinė apskaita - itin sudėtingas reiškinys, be to, tai palyginti nauja ir toli gražu nevienareikšmiškai vertinama buhalterių veiklos sritis. Etinius jos aspektus aptarėme ankstesniajame šiems klausimams skirto ciklo straipsnyje. Čia moralė paprasta: negalima pažeidinėti visuotinai nusistovėjusių normų, bet rinkos (taigi konkurencijos) sąlygomis negalima skelbti savo įmonės ataskaitų atsainiai, nesistengiant, kad jos darytų teigiamą poveikį tų ataskaitų vartotojams.
Taikant kūrybinės finansinės apskaitos metodus, visuomet būtina atsižvelgti į tokias svarbiausias aplinkybes:
- šios apskaitos metodikos tikslas - sąmoningai parodyti įmonių veiklos rezultatus kaip galima palankiau. Tai reiškia. kad bet kuriuo atveju šie rezultatai bus paryškinti, todėl būtina neperžengti ribos tarp „kaip galima geresnio" ir klaidinančio, t. y. apgaulingo, finansinių ataskaitų vaizdo. Beje, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme deklaruotas siekis tikrai ir teisingai parodyti įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus yra tik deklaratyvus tikslas, nes neįmanoma absoliučiai tiksliai pasakyti, kokia yra tikroji įmonės finansinė būklė ar jos veiklos rezultatai. Tad kūrybinės apskaitos metodų taikymas, kaip ir kosmetinės priemonės, gali tik paryškinti natūralius žmogaus bruožus arba juos neatpažįstamai pakeisti. Šiame straipsnių cikle mes kalbėsime tik apie „paryškinančių" priemonių naudojimą; buhalteriai turi įvertinti kūrybinės apskaitos metodų taikymo priežastis ir tik tuomet apsispręsti, ar dalyvauti šioje veikloje: viena, jeigu tokie metodai taikomi nuolatos, tai reiškia, kad įvairių laikotarpių finansinių ataskaitų duomenys tampa palyginami, ir visiškai kas kita, kai tie patys metodai taikomi tik vienais metais, pavyzdžiui, siekiant dirbtinai pagražinti tuo metu dirbančios įmonės administracijos nuopelnus arba kai to siekia pagrindinis (pagrindiniai) akcininkas, ketinantis parduoti savo nuosavybės popierius, kai tik bus paskelbtas „gražus" finansinių ataskaitų rinkinys. Šitoks elgesys ne tik pažeidžia teisės aktų reikalavimus, bet ir nesuderinamas su buhalterių profesine etika;- finansinių ataskaitų rengėjai neturi ieškoti „stebuklingų" šių ataskaitų gražinimo metodų pagerindami vieną ar kelis rodiklius, bet privalo peržvelgti visus ar bent jau daugelį rodiklių. Tokiu atveju dažniausiai ne tik pavyksta iš esmės pagerinti įmonės įvaizdį, bet ir nenusižengti „tikro ir teisingo" atvaizdavimo siekiui;
- kūrybinės apskaitos elementų taikymas - galinga finansinių ataskaitų poveikio priemonė, todėl, kaip ir kiekvienas kitas stiprus vaistas, ji gali virsti savo priešybe, jeigu jos būdai taikomi nepagrįstai ar neapdairiai. Kad dėl to nepadarytumėte įmonei meškos paslaugos, būtina įvertinti ne tik dabarties situaciją, bet ir ateities perspektyvas, nes gali būti, kad vieną ataskaitinį laikotarpį pritaikyti finansinėms ataskaitoms palankesni metodai kitų laikotarpių ataskaitoms gali būti žalingi. Visuotinis energijos tvermės dėsnis galioja ir šiuo atveju: palankesnių metodų taikymas vieną laikotarpį dažniausiai sąlygoja mažiau palankesnius finansinių ataskaitų rodiklius ateityje, ir atvirkščiai. Tarkime, pasirinkus ilgalaikį materialųjį turtą apskaityti perkainotos vertės būdu, kylant tokio turto rinkos kainoms, balanse atrodysime turtingesni, tačiau pasikeitus rinkos tendencijoms, keiksime tuos, kurie sugalvojo šią metodiką. Panašiai, kaip dabar reikalaujama, kad dalį atsakomybės už dabartinės krizės mastą prisiimtų tikrosios vertės taikymo apskaitoje propaguotojai;
- kūrybinės apskaitos metodus apdairiai taikyti reikia ne tik astronominiu (laiko), bet ir turto naudojimo bei jo apskaitos etapų aspektu. Įvairius finansinės apskaitos būdus galima taikyti ne kurioje nors vienoje, bet visose turto ir įsipareigojimų stadijose. Skirtingi metodai gali būti taikomi tiek turto pirminio pripažinimo, tiek jo eksploatavimo, tiek ir atspindėjimo finansinėse ataskaitose stadijose. Svarbu atsižvelgti į tai, kad tam tikrų būdų taikymas vienoje stadijoje (t. y. vieną ataskaitinį laikotarpį) dažniausiai darys tam tikrą poveikį finansinės apskaitos ir finansinių ataskaitų rodikliams kitose turto naudojimo stadijose tą turtą eksploatuojant ateityje;
- visuomet reikia turėti omenyje, kad vienų rodiklių palankesnis atspindėjimas gali daryti nepageidaujamą įtaką kitiems finansinių ataskaitų rodikliams. Todėl kūrybinės apskaitos elementų negalima taikyti fragmentiškai, juos realizuoti gali tik aukščiausios kvalifikacijos finansinės apskaitos specialistai, gerai išmanantys visus finansinės apskaitos barus;
- be visų pirmiau aptartų aplinkybių, ne mažiau svarbu įvertinti ir kūrybinės apskaitos elementų taikymo įtaką mokesčiams, pirmiausia - pelno mokesčiui. Suprantama, paties pelno mokesčio sumai ir jo sąnaudoms šių metodų taikymas nedarys jokios įtakos, bet reikėtų įvertinti tą aplinkybę, kad palankių apskaitos būdų taikymas rengiant finansines ataskaitas dažniausiai sąlygoja laiko ribotų neatitikimų tarp finansinės apskaitos ir mokesčių apskaičiavimo atsiradimą. Tai reiškia papildomas buhalterinės apskaitos vedimo sąnaudas vien dėl to, kad tokios procedūros reikalauja itin aukštos buhalterių kvalifikacijos.
Baigiant reikia pažymėti, kad kūrybinės apskaitos metodai daugeliu pirmiau aptartų aspektų visuomet turi būti taikomi atsižvelgiant į konkrečias vietos ir laiko sąlygas - čia ir dabar, tačiau įvertinant ir jų galimą įtaką ateities finansinių ataskaitų rodikliams ir įmonės veiklos įvertinimui.
Teisėti nematerialiojo turto rodiklių
gražinimo būdai

*** Pirmoji, vertinant balanso požiūriu, įmonės palankesnės finansinės būklės atvaizdavimo sritis yra nematerialiojo turto minimalios įsigijimo savikainos nustatymas. Minimalią įsigijimo savikainą įmonės pasirenka savo nuožiūra. Ji nurodoma apskaitos politikos įsakyme. Galima pasirinkti vienodą minimalią viso nematerialiojo turto savikainą arba atskirų turto grupių - skirtingą. Dažniausiai pravartu rinktis vienodą minimalią viso nematerialiojo turto savikainą, nes šios rūšies turto įmonės turi gana nedaug.
Didesnis ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas ir didesnė turto vertė apskaičiuojami pasirinkus mažesnę minimalią nematerialiojo turto įsigijimo savikainą, nes tuomet daugiau išlaidų galima kapitalizuoti pripažįstant jas nematerialiuoju turtu. Aišku, turi būti tenkinamos visos nematerialiojo turto pripažinimo sąlygos, ypač reikalavimas, kad nematerialiuoju turtu laikytinos išlaidos keletą ataskaitinių laikotarpių turi teikti įmonei ekonominę naudą ir ją turi būti įmanoma įvertinti. Todėl, pavyzdžiui, įmonių asociacijai sumokėtas stojamasis mokestis, neatsižvelgiant į sumą, dažniausiai priskiriamas ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms, bet ne nematerialiajam turtui, nes neįmanoma objektyviai nustatyti, kokią papildomą ekonominę naudą įmonei suteiks buvimas asociacijos nariu. Kita vertus, mažos minimalios nematerialiojo turto įsigijimo savikainos nustatymas reiškia, kad padaugėja tokio turto vienetų, tuo pačiu ir jų apskaitos sąnaudos. Be to, padidėja ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių amortizacijos sąnaudos, palyginti su tuo atveju, jeigu išlaidos nebūtų pripažintos nematerialiuoju turtu, o jų padarymo metu iš karto nurašytos į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas.
*** Kita nematerialiojo turto įtakos finansinių ataskaitų rodikliams sritis - tyrimų ir plėtros darbai. Šios srities pasirinkimo esmė yra ta, kad tyrimų darbai, vadovaujantis 13-ojo verslo apskaitos standarto 29 ir 30 punktais, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, o plėtros darbai, vadovaujantis to paties standarto 31 punktu, - turtu. Siekiant pagerinti įmonės ataskaitinio laikotarpio rodiklius, dažnai būna racionalu kuo daugiau investicijų į nematerialųjį turtą pripažinti plėtros darbais. Tokiu atveju balanse parodoma santykinai didesnė turto vertė, o pelno (nuostolių) ataskaitoje - santykinai mažesnės sąnaudos, palyginti su tomis, kurios būtų registruojamos, jeigu tos pačios investicijos būtų pripažintos tyrimų darbais ir dėl to nepadidėtų ilgalaikio nematerialiojo turto vertė, o sąnaudos būtų padidintos (taigi ataskaitinio laikotarpio pelnas būtų sumažintas) visa investicijos suma.
Skirtumas tarp tyrimų ir plėtros darbų nebūna itin griežtas: dažnai tik nuo įmonės apsisprendimo ir pastangų pagrįsti būsimosios ekonominės naudos gavimą priklauso, kuriai kategorijai bus priskirtos vienos ar kitos išlaidos, susijusios su ilgalaikio nematerialiojo turto kūrimu. Tyrimų išlaidų pavyzdžiai gali būti: veikla, skirta įgyti naujų žinių; šių žinių įvertinimas ir pritaikymas; alternatyvių medžiagų, priemonių, gaminių, procesų, sistemų ar paslaugų suradimas, t. y. darbai (ir išlaidos), kol mes dar neesame tikri dėl galutinio rezultato. Tuo tarpu plėtros išlaidų pavyzdžiai gali būti: produktų pavyzdžių ar modelių projektavimas, konstravimas ir išbandymas iki gamybos ar nau¬do¬ji¬mo pradžios; instrumentų, įrankių pavyzdžių, formų ir atspaudų projektavimas pagal naujas technologijas; įrangos, kuri skirta bandomiesiems pavyzdžiams pagaminti, projektavimas, konstravimas ir eksploatavimas; pasirinktų naujų alternatyvių medžiagų, įrangos, produktų, procesų, sistemų ar paslaugų projektavimas, konstravimas ir testavimas.
Didesnis ataskaitinio laikotarpio pelnas ir didesnė turto vertė apskaičiuojami ankstyvosiose nematerialiojo turto kūrimo fazėse patiriamas išlaidas priskiriant plėtros darbų išlaidoms ir pripažįstant nematerialiuoju turtu, nes tuomet santykinai padidėja turto vertė, be to, į laikotarpio sąnaudas neįskaičiuojama plėtros darbams priskirta išlaidų vertė. Tačiau tokio pobūdžio išlaidas galima pripažinti plėtros darbų išlaidomis tik tuomet, jeigu įmonė turi patikimų įrodymų, kad šis turtas ateityje teiks jai ekonominės naudos, o įmonė turi techninių galimybių, finansinių ir kitų išteklių baigti vykdomus plėtros darbus, todėl ji ketina baigti gaminti (kurti) nematerialųjį turtą ir jį naudoti savo veikloje arba parduoti. Be to, įmonė gali patikimai įvertinti su nematerialiojo turto pasigaminimu (sukūrimu) susijusias išlaidas. Kitaip apie kokį nors turto pripažinimą apskritai nebūtų prasminga kalbėti.
Tai, kad įmonė turi pakankamai išteklių baigti gaminti (kurti) nematerialųjį turtą ir kad sugebės jį naudoti bei gauti iš jo naudos, gali būti įrodoma, pavyzdžiui, verslo plane apskaičiuojant turimus techninius, finansinius bei kitus išteklius ir įmonės galimybę jais naudotis, pateikiant ekspertų išvadas dėl kuriamo nematerialiojo turto perspektyvumo. Nepasirūpinusi tokiais dokumentais, įmonė apskritai prarastų galimybę bent dalį patirtų išlaidų pripažinti nematerialiuoju turtu.
Mažesnis ataskaitinio laikotarpio pelnas ir mažesnė nematerialiojo turto vertė apskaičiuojami tyrimo darbų išlaidas pripažįstant sąnaudomis jų patyrimo metu. Jeigu įmonė negali atskirti tyrimo išlaidų nuo plėtros darbų arba prasidėjus plėtros etapui ji neturi pakankamai nematerialiojo turto pripažinimo sąlygas atitinkančių patikimų įrodymų, visos išlaidos priskiriamos tyrimo išlaidoms ir iš karto turi būti pripažįstamos sąnaudomis. Todėl svarbu kvalifikuotai parengti tyrimo ir plėtros darbų išlaidų pripažinimo aktus, nedviprasmiškai jas priskiriant atitinkamai kategorijai.
*** Dar viena svarbi nematerialiojo turto įtakos finansinių ataskaitų rodikliams sritis - nematerialiojo turto tobulinimo išlaidų įskaičiavimas į to turto įsigijimo ar pasigaminimo (sukūrimo) savikainą arba jų pripažinimas ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Nematerialiojo turto tobulinimo išlaidomis padidinus to turto savikainą, balanse parodoma didesnė turto vertė, o pelno (nuostolių) ataskaitoje - didesnis grynasis pelnas, nes šių išlaidų sąskaita nedidinamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudos. Tačiau norint nematerialiojo turto tobulinimo išlaidas įskaičiuoti į to turto įsigijimo ar pasigaminimo (sukūrimo) savikainą, turi būti pakankamai įrodymų, kad įmonė ateityje iš tokio turto galės gauti didesnę ekonominę naudą nei iki šių išlaidų patyrimo. Be abejo, tobulinimo išlaidos turi būti patikimai įvertintos ir jas turi būti įmanoma priskirti konkretiems nematerialiojo turto objektams.
Mažesnis ataskaitinio laikotarpio pelnas ir mažesnė nematerialiojo turto vertė apskaičiuojami, jeigu nematerialiojo turto tobulinimo išlaidos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, bet neįskaičiuojamos į to turto įsigijimo ar pasigaminimo (sukūrimo) savikainą. Taip būna, jeigu nepatenkinamos nematerialiojo turto tobulinimo išlaidų pripažinimo didinančiomis to turto savikainą sąlygos. Suprantama, kad labai svarbu tinkamai dokumentuoti (surašant aktą) tokių išlaidų pripažinimo faktą.
*** Kita nematerialiojo turto įtakos finansinių ataskaitų rodikliams sritis - nematerialiojo turto amortizacijos laikotarpio parinkimas. Savaime suprantama, kad kuo ilgesnis pasirenkamas nematerialiojo turto amortizacijos laikotarpis, tuo balanse parodoma didesnė šio turto vertė, o pelno (nuostolių) ataskaitoje išvedamas didesnis grynasis pelnas. Jeigu įmanoma nuspėti būsimąją tokio turto naudojimo trukmę, tai amortizacijos laikotarpį turėtume derinti prie jo. Jeigu naudojimo trukmė sunkiau prognozuojama (pavyzdžiui, naujos kompiuterinės apskaitos programos), pasirenkamas gana ilgas naudojimo laikotarpis, taip sumažinat šio turto amortizacijos sąnaudų daromą įtaką vieno ataskaitinio laikotarpio duomenims. Dažniausiai pasirenkamas 5 metų amortizacijos laikotarpis, tačiau jis gali trukti net ir ilgiau kaip 20 metų, jeigu įmonė galės įrodyti, kad šį turtą ji tiek metų naudos (13 VAS 45 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad finansinėje apskaitoje pasirinktą amortizacijos laikotarpį būtina reguliariai peržiūrėti ir, esant būtinybei, keisti. Tokio keitimo rezultatai apskaitoje atvaizduojami perspektyviai.
*** Bene svarbiausia finansinių ataskaitų rodiklių gerinimo sritis - nematerialiojo turto amortizacijos metodo - tiesinio ar produkcijos - pasirinkimas. Šis pasirinkimas nevienareikšmis, nes nė vieno iš jų negalėtume įvardyti, kaip palankesnio finansinėms ataskaitoms pagrąžinti. Tačiau taikant produkcijos metodą, nematerialiojo turto savikaina amortizuojama susieta su pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekiu. Taikant tiesinį nematerialiojo turto amortizavimo metodą, to turto savikaina amortizuojama lygiomis dalimis per visą to turto naudojimo laikotarpį, netgi ir tuo metu, kai šis turtas nenaudojamas. Todėl jeigu turto naudojimo intensyvumas įvairiais laikotarpiais skiriasi ir jį galima susieti su pagamintos produkcijos kiekiu, tikslinga taikyti produkcijos metodą. Pavyzdžiui, įsigyta teisė išleisti knygą tam tikru tiražu, galėtų būti amortizuojama sąnaudas siejant su per ataskaitinį laikotarpį atspausdintu knygų skaičiumi. Tokiu atveju, kai turtas nebus naudojamas (knygos nebus leidžiamos), nebus apskaičiuojamos ir jo amortizavimo sąnaudos. Taigi nebus dirbtinai mažinamas to ataskaitinio laikotarpio pelnas. O tuomet, kai šis turtas bus naudojamas intensyviai, jo amortizacijos sąnaudos padidės, bet bus didesnės ir uždirbtų pajamų sumos, todėl grynojo pelno suma bent jau nebus dirbtinai sumažinta, kai turtas bus naudojamas neintensyviai.

Teisėti ilgalaikio materialiojo turto rodiklių gražinimo būdai

*** Vertinant finansinių ataskaitų požiūriu pirmoji įmonės palankesnės finansinės būklės atvaizdavimo sritis glūdi ilgalaikio materialiojo turto (IMT) pirminio pripažinimo stadijoje nustatant minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą. Įmonės vadovas savo apskaitos politikos įsakymu skelbia vienodą minimalią viso įmonėje naudojamo IMT vieneto savikainą arba nustato skirtingas kiekvienos turimos ilgalaikio materialiojo turto grupės savikainas. Turto objektai, kurių įsigijimo savikaina yra ne didesnė už nustatytą minimalią savikainą, pradėjus juos naudoti, iš karto nurašomi į laikotarpio sąnaudas (12 VAS 7 p.). Todėl nustačius mažesnę IMT vieneto savikainą, daugiau turto bus pripažinta ilgalaikiu, taigi balanse bus parodyta didesnė turto vertė, o pelno (nuostolių) ataskaitoje - santykinai didesnis grynasis pelnas. Tik nereikia pamiršti, kad tas turtas bus nudėvimas ateinančiais laikotarpiais ir taip mažins tų laikotarpių grynąjį pelną. Tokia kūrybinės finansinės apskaitos specifika: visuomet reikia atsižvelgti į tai, kad vieno laikotarpio atžvilgiu palankūs sprendimai paprastai lemia nepalankią šių sprendimų įtaką kitų ataskaitinių laikotarpių rezultatams.
*** Pirminio ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo stadijoje įmonės vadovas apskaitos politikos įsakyme turi nustatyti, kokios IMT įsigijimo išlaidos įskaičiuojamos į IMT įsigijimo savikainą. 12 VAS 12 punktą į IMT įsigijimo (pasigaminimo) savikainą pagal gali būti įskaičiuojama: įsigyjant šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kito sunaudoto turto vertė); atvežimo išlaidos; muitai, akcizai ir kiti negrąžinami mokesčiai; projektavimo darbų išlaidos; sumontavimo išlaidos; instaliacijos išlaidos; turto paruošimo naudoti išlaidos; remonto, atlikto iki turto naudojimo pradžios, išlaidos; išbandymo išlaidos; infrastruktūros ir turto registravimo išlaidos; žemės sklypo ir statybos aikštelės paruošimo išlaidos; kitos tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios išlaidos.
Šiuo atveju pasirinkimo galimybė ta, kad tiesiogiai su IMT įsigijimu susijusios, tačiau įmonei nereikšmingos sumos gali būti iš karto nu¬rašomos į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Didesnis pelnas ir didesnė turto vertė išvedami visas ar kuo daugiau su ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu susijusias išlaidas įskaičiavus į IMT įsigijimo savikainą. Tuomet balanse parodoma didesnė IMT vertė, o pelno (nuostolių) ataskaitoje išvedamas santykinai didesnis grynasis pelnas. Ir atvirkščiai - įmonės nuomone, nereikšmingas IMT įsigijimo išlaidas pripažinus ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, išvedamas mažesnis grynasis pel¬nas, o balanse parodoma mažesnė IMT vertė. Suprantama, ateinančiais laikotarpiais abu šie rodikliai bus įmonei mažiau palankūs, nes pradėjus nudėvėti šį turtą, santykinai (lyginant su išlaidų pripažinimo turtu laikotarpiu) mažės turto vertė ir blogės įmonės veiklos rezultatai, nes nuolatos bus apskaičiuojamos to ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos. Bet tai suprantama: jokia materija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta. Apskritai prasminga kalbėti tik apie sąnaudų nukėlimą finansinėje apskaitoje (žinoma, nekalbant apie apgaulingos apskaitos vedimą), šitaip laikinai gerinant dabartinius įmonės veiklos rezultatus ateities sąskaita.
Tačiau šiame kūrybinės apskaitos bare susiduriama su tam tikra problema. Be abejo, nustačius kaip galima mažesnę ilgalaikio turto minimalią vertę pagerės tiek balanso, tiek pelno (nuostolių) rodiklių reikšmės, tačiau pasirinkus itin mažą vertę, galima pažeisti optimalumo principą: dėl to ilgalaikio turto metodais gali tekti apskaityti kiekvieną ilginamąjį laidą! Kartais įmonės renkasi mažą minimalią turto vertę, norėdamos ilgalaikiam turtui priskirti įvairius smulkaus ūkinio inventoriaus vienetus. Šią problemą galima išspręsti nustačius skirtingas nevienodo ilgalaikio materialiojo turto grupių minimalias vertes. Tuomet smulkus ūkinis inventorius ir kiti turto vienetai, kuriuos įmonei yra svarbu priskirti IMT, galėtų patekti į atskirą turto grupę - Kitas ilgalaikis materialusis turtas. Santykinai mažesnę minimalią vertę galėtume nustatyti tik šiai turto grupei, tuo pačiu įmonės finansinės apskaitos politikos įsakyme apibrėždami priskyrimo šia grupei kriterijus. Tai leistų dirbtinai nemažinti kitų turto grupių minimalios vertės.
*** Įmonė savo apskaitos politikoje turi pasirinkti IMT (išskyrus investicinį turtą) apskaityti įsigijimo savikaina arba perkainotą verte (12 VAS 38 p.). Čia mes pirmą kartą susiduriame su alternatyva, kai dėl pasirinktos alternatyvos vieni finansinių ataskaitų rodikliai gerėja, o kiti blogėja. Be to, ši jų dinamika priklauso nuo padėties rinkoje. Didėjant ilgalaikio turto vertei rinkoje, kai šis turtas apskaitomas jo įsigijimo savikaina (tai reiškia, kad jis periodiškai neperkainojamas), pelno (nuostolių) ataskaitoje išvedamas didesnis pelnas, bet balanse pateikiama santykinai mažesnė turto vertė. Taip įvyksta dėl to, kad šiuo atveju finansinėse ataskaitose IMT parodomas įsigijimo savikaina, iš kurios atimtos sukaupta nusidėvėjimo ir jo vertės sumažėjimo sumos (12 VAS 40 p.). Kaip žinoma, IMT apskaitant įsigijimo savikaina, turtas negali būti perkainojamas didinant jo vertę, - jį galima tik nukainoti. Todėl kylant rinkos kainoms, įsigijimo savikaina apskaitomas IMT balanse parodomas mažesne nei rinkos verte, tačiau dėl mažesnių nusidėvėjimo sąnaudų (palyginti su nusidėvėjimo sąnaudomis, jeigu IMT būtų apskaitomas perkainotos vertės metodu) apskaičiuojamas didesnis grynasis pelnas.
Jei įmonės apskaitos politikoje numatyta taikyti perkainotos vertės būdą, IMT periodiškai perkainojamas. Tuomet finansinėse ataskaitose toks turtas parodomas perkainota verte, iš jos atėmus sukaupto nusidėvėjimo ir turto vertės sumažėjimo sumas (12 VAS 43 p.). IMT apskaitant perkainotą verte, augant rinkos kainoms, balanse parodoma santykinai didesnė IMT vertė, tačiau padidėja nusidėvėjimo sąnaudų sumos, todėl apskaičiuojamas mažesnis grynasis pelnas. Rinkos kainoms krintant, perkainota verte apskaitomo IMT vertė balanse mažėja.
Verta pažymėti, kad, pakeitusi savo apskaitos politiką, įmonė gali pereiti nuo įsigijimo savikainos metodo prie perkainotos vertės metodo. Tačiau įmonė negali pereiti nuo perkainotos vertės metodo prie įsigijimo savikainos metodo, nes tai prieštarautų apskaitos politikos keitimo sąlygai, kad atlikus pakeitimą bus teisingiau atskleista įmonės finansinė būklė ir jos veiklos rezultatai. Todėl, atrodytų, pažangesnį perkainotos vertės IMT apskaitos metodą reikia rinktis labai apdairiai (7 VAS 5.3 p.). Be to, turtą periodiškai perkainojant patiriama ir papildomų turto vertintojų samdymo sąnaudų.
*** Kitaip nei anksčiau aptartas ilgalaikis materialusis turtas, finansinėms ataskaitoms įtakos turi investicinis turtas - ilgalaikis materialusis turtas (žemė, pastatai ar jų dalys arba žemė kartu su pastatais), kurį jo savininkas arba jo gavėjas pagal finansinės nuomos sutartį laiko tik pajamoms iš to turto nuomos ir (arba) jo vertės padidėjimo gauti. Investiciniam negali būti priskirtas turtas, kuris naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti arba administraciniams tikslams, taip pat turtas, kurio pardavimas yra įmonės tipinė veikla (12 VAS II sk.). Įmonė apskaitos politikoje turi pasirinkti investicinį turtą apskaityti įsigijimo savikaina arba tikrąja verte (12 VAS 85 p.). Jeigu investicinio turto apskaitai pasirenkamas tikrosios vertės būdas, tokio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Tuomet investicinio turto tikroji vertė tikslinama kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas, jos pasikeitimą pripažįstant pajamomis arba sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje. Todėl tikrosios vertės būdą rekomenduojama taikyti investiciniam turtui, kuris laikomas turint tikslą uždirbti pajamų iš jo vertės padidėjimo. Kylant investicinio turto vertei, pripažįstamos investicinio turto vertės padidėjimo pajamos, dėl to apskaičiuojamas didesnis grynasis pelnas, o balanse parodoma didesnė investicinio turto vertė (12 VAS 90 p.) .
Jeigu investiciniam turtui apskaityti pasirenkamas įsigijimo savikainos būdas, finansinėse ataskaitose investicinis turtas parodomas įsigijimo savikaina, iš kurios atimtos sukaupta nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo sumos (12 VAS 86 p.). Rekomenduojama įsigijimo savikainos būdą taikyti investiciniam turtui, kuris naudojamas pajamoms iš jo nuomos gauti, nes tokiais atvejais įmonės veiklos rezultatams mažesnę įtaką drys tokio investicinio turto kainų svyravimai. Investicinį turtą apskaitant įsigijimo savikaina, turtas negali būti perkainojamas didinant jo vertę - jį galima tik nukainoti. Kylant rinkos kainoms, įsigijimo savikaina apskaitomas investicinis turtas balanse parodoma mažesne nei rinkos verte.
*** Rengiant finansines ataskaitas, labai svarbi įmonės palankesnės finansinės būklės atvaizdavimo sritis, susijusi su ilgalaikiu materialiuoju turtu, yra IMT rekonstravimo ir remonto darbų registravimas finansinėje apskaitoje ir jų atspindėjimas finansinėse ataskaitose. Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuojamas didesnis pelnas ir balanse atvaizduojama didesnė ilgalaikio materialiojo turto vertė, kai remonto ar rekonstravimo darbų verte didinama IMT įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Norint tai daryti, turi būti ptenkinti tam tikri reikalavimai: rekonstravimas ar remontas turi pailginti suremontuoto turto naudingojo tarnavimo laiką ir (arba) pagerinti jo naudingąsias savybes (12 VAS 32, 32). Naudingųjų savybių pagerėjimas - tai galimybė su tuo turto vienetu uždirbti daugiau pajamų arba patirti mažiau sąnaudų. Ar konkretūs darbai pagerino suremontuotą turtą, paprastai sprendžia įmonės sudaryta komisija, priimanti atliktus darbus. Šią išvadą reikėtų įrašyti remonto darbų priėmimo-perdavimo akte, kuris buhalterijai taps pagrindu atitinkamiems įrašams apskaitoje atlikti.
Remonto ar rekonstrukcijos darbų verte padidinus IMT savikainą, dėl to vėlesniais laikotarpiais išaugs tokio turto nusidėvėjimo sąnaudos. Nebent įmonė pailgintų planuojamą turto naudingojo tarnavimo laiką. Šitaip galima elgtis tuomet, kai turtas atnaujinamas: pakeičiamos susidėvėjusios jo dalys, sutvirtinamos laikančiosios konstrukcijos ir pan. Galimybę turtą eksploatuoti ilgiau atliktus darbus priimanti komisija taip pat turi paminėti savo akte.
Jeigu remontas nepailgina IMT naudingojo tarnavimo laiko ir nepagerina jo naudingųjų savybių, tokios išlaidos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.
*** Nuolatinį reikšmingą poveikį tiek balanse atvaizduotai ilgalaikio materialiojo turto vertei, tiek pelno (nuostolio) ataskaitoje išvestam grynajam pelnui gali daryti IMT naudingojo tarnavimo laiko ir jo likvidacinės vertės nustatymas bei nusidėvėjimo metodo pasirinkimas. Visi šie dydžiai daro įtaką IMT nusidėvėjimui, taigi tiesiogiai veikia tiek ilgalaikio materialiojo turto sumą balanse, tiek ir grynojo pelno sumą pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Pirmiausia didesnė turto vertė ir didesnis grynasis pelnas išvedami nustačius ilgesnį IMT naudingojo tarnavimo laiką, nes dėl to santykinai (palyginus su trumpesniu IMT nusidėvėjimo laikotarpiu) sumažėja ataskaitinio laikotarpio nusidėvėjimo sąnaudos, apskaičiuojamas didesnis grynasis pelnas ir parodoma didesnė IMT vertė balanse. Ir atvirkščiai - trumpesnis IMT nusidėvėjimo laikotarpis sąlygoja abiejų minėtų rodiklių prastesnes reikšmes. Kalbant apie ateitį, reikia pažymėti, kad dėl greitesnio nusidėvėjimo laikotarpio praėjus santykinai trumpesniam laikui į nusidėvėjimo sąnaudas nebebus įskaičiuojamos IMT nudėvėjimo sumos. Tačiau per trumpesnį laiką įmonė neteks ir nudėvėto turto. Tik nuo konkrečių sąlygų priklauso, kokį variantą pasirinkti. Tačiau galima teigti, kad beveik visada būna neracionalu nusidėvėjimo normatyvą finansinėje apskaitoje pasirinkti vien pagal LR pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlį, nes faktiškas IMT naudojamas beveik niekuomet nesutampa su nurodytuoju šiame priedėlyje. Dažnai IMT naudojamas ilgiau. Todėl aklai vadovaudamasi 1 priedėlio normatyvais įmonė nukenčia dvigubai - balansuose rodomos mažesnės IMT sumos, be to, šis turtas gerokai anksčiau iš balanso visiškai prapuola dėl jo nudėvėjimo (kaip žinia, 1 lito atmintinė tokio turto vertė nieko nekeičia). Antra vertus, per santykinai trumpesnį turto naudojimo laikotarpį į sąnaudas nurašomos nepagrįstai didelės IMT nudėvėjimo sumos, mažinančios grynąjį pelną. Suprantama, kartais galima prognozuoti situaciją, kai šitokia padėtis būtų palanki įmonėje, bet tai galėtų būti dažniau teorinės prielaidos. Apskritai kalbant, ilgalaikio turto atžvilgiu paprastai būna racionaliausia IMT nudėvėjimą apskaitoje ir finansinėse ataskaitose atspindėti per realų to turto nudėvėjimo laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad VAS ne tik leidžia, bet ir įpareigoja įmones prieš rengiant ataskaitinių metų finansines ataskaitas iš naujo įvertinti pasirinktų IMT nusidėvėjimo normatyvų (tarnavimo laiko) pagrįstumą (12 VAS 69 p.). Jeigu reikia, jie turi būti patikslinti, tai atvaizduojant perspektyviniu būdu. Suprantama, šia galimybe negalima piktnaudžiauti, kiekvienais metais kaitaliojant normatyvus, kaip papuola. Tokiems pakeitimams atlikti būtinas pagrindas. Todėl rekomenduojama įpareigoti IMT inventorizacijos komisiją metinės inventorizacijos metu įvertinti turto nusidėvėjimo realumą ir pateikti savo išvadas. Pastarosios tampa pagrindu tikslinant nusidėvėjimo normatyvus.
*** Labai panašiai, kaip ką tik aprašytas IMT naudingojo tarnavimo laiko pasirinkimas, veikia planuojama IMT likvidacinė ver¬tė. Likvidacinė vertė - tai prognozuojama IMT vertė jo naudingojo tarnavimo pabaigoje (12 VAS 56 p.). Atkreiptins dėmesys, kas finansinėje apskaitoje likvidacinės vertės dydis neribojamas. Nustačius didesnę IMT likvidacinę vertę, sumažėja nudėvėtina turto vertė, tuo pačiu ir ataskaitinio laikotarpio nusidėvėjimo sąnaudos. Todėl išvedamas didesnis grynasis pelnas ir parodoma didesnė turto vertė balanse. Ir atvirkščiai - jeigu nustatoma turto, kurį planuojama įmonėje naudoti trumpiau nei realus jo tarnavimo laikotarpis, simbolinė likvidacinė vertė (pavyzdžiui, vieno lito atmintinė vertė), dėl to visą jo naudojimo laikotarpį apskaičiuojamos padidintos nusidėvėjimo sąnaudos, mažinančios grynąjį pelną ir IMT vertę balanse. Visus tokios padėties argumentus aptarėme ankstesnėje šio straipsnio pastraipoje, todėl jų nekartosime. Tik norime priminti, kad likvidacinė vertė taip pat gali būti tikslinama.
*** Dar viena galimybė įmonei apskaičiuoti palankesnius rezultatus - IMT nusidėvėjimo metodo pasirinkimas atsižvelgiant į IMT naudingųjų savybių kitimą per visą turto naudojimo laikotarpį. Turto nusidėvėjimas - tai sistemingas jo vertės priskyrimas sąnaudoms, atsižvelgiant į jo naudingųjų savybių mažėjimą jį naudojant. Pagal tai ir pasirenkamas nusidėvėjimo metodas. 12 VAS numatyti tokie nusidėvėjimo apskaičiavimo metodai: tiesiogiai proporcingas (tiesinis), produkcijos, dvigubai mažėjančios vertės ir metų skaičiaus (12 VAS 59 p.). Kiekvienam turto vienetui gali būti pasirinktas skirtingas nusidėvėjimo apskaičiavimo metodas. Jau minėjome, kad neteisinga ir finansinėje apskaitoje aklai taikyti Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nurodytus nusidėvėjimo normatyvus. Kartais dėl to finansinių ataskaitų duomenys yra tiesiog iškraipomi. Tas pats galioja ir renkantis nusidėvėjimo apskaičiavimo metodą. Jeigu buhalteriai juos lengva ranka rinksis vien pagal 1 priedėlį, siekdami sumažinti neatitikimus tarp apskaitos ir mokesčių bei pasilengvinti sau darbą, ilgainiui balanse pateikta turto vertė bei pelno (nuostolių) ataskaitoje išvesti veiklos rezultatai gali būti ypač iškraipyti. Todėl visada verta apsvarstyti galimybę finansinėje apskaitoje ir mokesčių apskaičiavimo tikslais taikyti skirtingus nusidėvėjimo apskaičiavimo metodus.
Tiksliausi rezultatai gaunami IMT nusidėvėjimo apskaitai taikant produkcijos metodą (12 VAS 62 p.). Šiuo atveju IMT įsigijimo (pasigaminimo) savikaina nurašoma atsižvelgiant į pagamintos produkcijos (suteiktų paslaugų) kiekį. Dėl to didžiausios sąnaudos apskaičiuojamos tą ataskaitinį laikotarpį, kada pagaminama daugiausia produkcijos ar suteikiama daugiausiaipaslaugų, taip pat uždirbama daugiausia pajamų. Todėl gaunamas didesnis pelnas, palyginti su tuo variantu, jeigu IMT nusidėvėjimas būtų apskaičiuojamas jo nesiejant su turto naudojimo intensyvumu. Sumažėjus veiklos mastui, nusidėvėjimo suma sumažėja, dėl to apskaičiuojamas didesnis grynasis pelnas, o balanse parodoma didesnė IMT likutinė vertė. Tačiau produkcijos metodą galime taikyti apskaičiuodami tik to IMT, kuris tiesiogiai dalyvauja gaminant produkciją arba teikiant paslaugas, nusidėvėjimą. Kitam turtui reikia rinktis kitus metodus.
Populiariausiu laikomas tiesiogiai proporcingas (tiesinis) nusidėvėjimo apskaičiavimo metodas (12 VAS 61 p.), tinkamiausias bendros paskirties turtui, tiesiogiai nedalyvaujančiam gaminant produkciją (teikiant paslaugas), tačiau sudarančiam sąlygas įmonei veikti. Jį taikant IMT įsigijimo savikaina paskirstoma lygiomis dalimis per visą IMT naudingojo tarnavimo laiką. Todėl nusidėvėjimo sąnaudų suma nepriklauso nuo IMT naudojimo intensyvumo. Dėl to, įmonės veiklai esant netolygiai, nuosmukio laikotarpiu nusidėvėjimo sąnaudos nemažėja. Apskaičiuojamas mažesnis grynasis pelnas, o balanse parodoma mažesnė IMT vertė nei tuo atveju, jeigu būtų pasirinktas kitas nusidėvėjimo metodas, labiau susiejantis su turto naudojimo intensyvumu.
Kiti du nusidėvėjimo apskaičiavimo metodai - metų skaičiaus ir dvigubai mažėjančios vertės, dar vadinami pagreitinto nusidėvėjimo apskaičiavimo metodais, nes juos taikant pirmaisiais turto eksploatavimo metais apskaičiuojamos didžiausios nusidėvėjimo sumos. Apskaitoje jie gali būti taikomi ypač retai, nes tik išskirtiniais atvejais turto naudingosios savybės mažėja tokiu būdu. Dažnai teigiama, kad juos paranku taikyti mokesčių apskaičiavimo tikslais, siekiant sumažinti apmokestinamąjį pelną pirmaisiais turto eksploatavimo metais. Tačiau ir tai ne visada teisinga. Šį kelią galėtume rinktis nebent tuomet, kai įmonė prognozuoja, jog po 2 ar 3 metų jos veiklos rezultatai prastės ir nusidėvėjimo sąnaudų, kartu ir leidžiamų atskaitymų dydis įmonei nebus svarbus.
Taigi finansinėje apskaitoje metų skaičiaus ir dvigubai mažėjančios vertės metodus galėtume taikyti tik išskirtiniais atvejais, kai IMT pirmaisiais naudojimo metais praranda daugiau savo naudingųjų savybių nei vėlesniais metais (12 VAS 63, 64 p.). Be to, taikant šiuos metodus pirmaisiais turto eksploatavimo metais apskaičiavus didžiausias nusidėvėjimo sąnaudas, bus išvestas mažesnis grynasis pelnas, o balanse pateikta mažesnė IMT vertė, palyginti su rezultatais, kurie būtų gauti taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) nusidėvėjimo apskaičiavimo metodą.
Pabaigai reikia priminti, kad 12 VAS reikalauja prieš sudarant metines finansines ataskaitas įvertinti taikomų IMT nusidėvėjimo metodų teisingumą (12 VAS 69 p.) ir, esant reikalui, juos keisti. Tik toks keitimas laikytinas apskaitos politikos keitimu ir apskaitoje atvaizduojamas retrospektyviniu būdu.

Žurnalo APSKAITOS IR MOKESČIŲ APŽVALGA 7-8 numeryje skaitykite

Darbus esame įpratę planuoti. O atostogas? Norint suplanuoti atostogas reikia laiko ir pasiruošimo. Kalbame ne vien apie finansines galimybes, darbų perdavimą bendradarbiams, bet ir apie emocinį pasiruošimą - turime leisti sau ilsėtis. Apie poilsio svarbą skaitykite psichologės Evelinos Viduolienės straipsnyje Darbas darbas darbas. Laikas pailsėti!
xxx

Dėl ekonomikos nuosmukio ir sudėtingų skolinimosi iš bankų sąlygų vis daugiau įmonių ieško alternatyvių būdų, kaip finansuoti savo veiklą. Vienas tokių būdų yra skolinimasis iš fizinių asmenų (pavyzdžiui, akcininkų ar visiškai su įmone nesusijusių asmenų). Mokesčių specialistės Ingridos Večerskytės straipsnyje Palūkanų, gautų iš juridinio asmens už jam suteiktą paskolą, apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu aptarsime dėl tokio skolinimo atsirandančias mokestines prievoles, t. y. palūkanų apmokestinimą priklausomai nuo to, ar paskolas suteikia su įmone susijęs ar nesusijęs fizinis asmuo.
xxx

Momentinės loterijos, alaus kamštelių ir įvairių lipdukų keitimas į taures, puodus ar stalo įrankius, įvairios lojalumo taškų kaupimo schemos - tai tik maža dalis šiuolaikinių rinkodaros priemonių. Visa tai skirta pirkėjams privilioti, o pastaruoju nuosmukio laikotarpiu šių priemonių naudojama ypač daug ir įvairių. Jas taikant patiriama nemažai išlaidų. Vyrauja nuomonė, kad viskas, kas išleidžiama reklamos tikslais ar vykdant kitas rinkodaros priemones, pripažįstama ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis. Tačiau toks požiūris ne visada teisingas. Plačiau apie tai skaitykite apskaitos specialisto Juozo Cibulskio straipsnyje
Ne visos rinkodaros priemonės tampa ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.
xxx

Gyventojų gautų pajamų apmokestinimą pajamų mokesčiu Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau - GPMĮ). Sumokėti pajamų mokestį nuo iš užsienio gautų pajamų (jeigu tokios pajamos laikomos apmokestinamosiomis pajamomis Lietuvoje ir jeigu nėra naikinamas jų dvigubas apmokestinimas, taikant atleidimo metodą) privalo tik tokie asmenys, kurie pagal GPMĮ yra laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais.
Mokesčių specialistės Audros Šveistienės straipsnyje Gyventojas gavo pajamų užsienyje: kaip apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu paaiškinta gyventojų iš užsienio valstybių gautų pajamų apmokestinimo Lietuvoje tvarka.
xxx

Nekilnojamojo turto nuomos apmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu (toliau -PVM) priklauso nuo to, kur (Lietuvoje ar už Lietuvos ribų) yra nuomojamas turtas, kokios paskirties, kokiems asmenims ir kuriam laikui jis išnuomotas. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, Mokesčių specialistės Rasos Mažylytės straipsnyje Nekilnojamojo turto nuomos apmokestinimas PVM aptarsime nekilnojamojo turto nuomos apmokestinimo PVM ypatumus.
xxx

Suradus naują vyriausiąjį buhalterį ir pasirašius su juo darbo sutartį, naujas darbuotojas turi perimti buvusio vyr. buhalterio darbus ir dokumentus. Šią procedūrą galima suskirstyti į keletą etapų:
1. Vadovo įsakymo dėl dokumentų ir darbų perdavimo ir priėmimo išleidimas.
2. Inventorizacijos atlikimas.
3. Apskaitos duomenų patikrinimas.
4. Darbų ir dokumentų perdavimas ir priėmimas.
5. Perduodamų ir priimamų darbų įforminimas.
Plačiau apie tai skaitykite UAB „Pačiolis" konsultantės Marinos Guptor straipsnyje DARBŲ PERDAVIMO PROCEDŪROS, KAI KEIČIASI ĮMONĖS VYRIAUSIASIS BUHALTERIS.
XXX

Įvairios įmonės, atsižvelgdamos į taikomą kaštų apskaitos ir produktų savikainos kalkuliavimo metodiką, skirtingais būdais apskaito įmonės bei jos padalinių veiklos kaštus ir juos priskiria įvairiems kalkuliavimo objektams: padaliniams, jų vykdomoms veikloms, produktams ir kt. Įmonės padalinių kaštų apskaita ir tinkamas jų paskirstymas - sudėtingas darbas ir jam gerai atlikti būtina aukšta buhalterių kvalifikacija ir geras įmonės padalinių vykdomos veiklos žinojimas. UAB „Pačiolis" auditoriaus Valdo Jagmino straipsnyje PADALINIŲ KAŠTŲ APSKAITA IR PASKIRSTYMAS KALKULIAVIMO OBJEKTAMS aptarsime, kaip minėti klausimai sprendžiami vadybos ir kaštų apskaitoje.
xxx
VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS SPECIALISTAI atsako į 7 mokesčių mokėtojų klausimus.
xxx
AUDITO IR APSKAITOS TARNYBOS SPECIALISTAI pateikia 4 konsultacijas aktualiais verslo apskaitos standartų taikymo klausimais.
xxx
UAB „PAČIOLIS" SPECIALISTAI pateikia 17 konsultacijų aktualiais mokesčių, apskaitos ir teisės klausimais.
xxx

Per beveik dvejus veiklos metus Audito ir apskaitos tarnybos veikla įsibėgėjo: atliekami audito tyrimai, analizuojami atlikto audito kokybės peržiūrų rezultatai, atliekamos audito rinkos analizės, viešojo intereso įmonių skelbiamų audito išvadų apžvalga, tobulinami apskaitos standartai. Pagal Finansų ministerijos strateginius planus šios institucijos vėl laukia reforma - Audito ir apskaitos tarnybą ketinama sujungti su Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutu, pakeičiant statusą iš viešosios įstaigos į biudžetinę. Apie Audito ir apskaitos tarnybos nuveiktus darbus ir numatomą pertvarką skaitykite publikacijoje APSKAITOS REGLAMENTAVIMO IR AUDITO VIEŠOSIOS PRIEŽIŪROS SRITYJE - VĖL REFORMA.
xxx

Tyrimai rodo, kad daugiausia laiko, dirbdami su informacija, darbuotojai praleidžia naudodamiesi elektroniniu paštu, po to - ieškodami informacijos, toliau - kurdami ir skleisdami informaciją. Tačiau tik naudojant efektyvias informacijos valdymo technologijas galima sumažinti darbo su informacija kaštus ir padidinti tiek visos įmonės, tiek ir jos buhalterijos specialistų darbo našumą. Plačiau apie tai - straipsnyje DARBO SU INFORMACIJA KAŠTAI.
xxx
Rašome laiškus klientams, verslo partneriams, kolegoms, o laisvalaikiu - dar draugams, pažįstamiesiems ir giminėms. Ir dažnai atrodo, kad užtenka aiškiai išdėstyti reikiamą dalyką, o visa kita ne taip jau ir svarbu. Iš tiesų egzistuoja nerašytos taisyklės, vadinamasis tinklo etiketas. Ne veltui jis vadinamas garbės kodeksu. Plačiau - straipsnyje
Dalykinis susirašinėjimas elektroniniu paštu.
xxx

Diktatoriaus Adolfo Hitlerio vardą žino visi. Kito diktatoriaus vardas - Jalmaras Šachtas, o bendraamžiai jį dar vadino vyriausiuoju Vokietijos buhalteriu. Šis žmogus, primenantis provincijos sąskaitininką su iškrakmolyta apykakle, sugebėjo ne tik dusyk išgelbėti savo šalies ekonomiką, bet ir išgarsėti kaip geriausias savo epochos finansų stebukladaris. Daugiau - straipsnyje Trečiojo Reicho vyriausiasis buhalteris.

Kitame numeryje skaitykite

Gyventojams, suteikusiems ar ketinantiems teikti atlygintinas paslaugas, parduodant, nuomojant turtą, ar atitinkamai ketinant tai daryti, dažnai iškyla gautų (gautinų) pajamų apmokestinimo klausimai. Gyventojų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau - GPMĮ). GPMĮ nustato skirtingas apmokestinimo taisykles atskiroms pajamų rūšims, taip pat apibrėžia, kas apskritai nelaikoma pajamomis, o šio įstatymo 17 straipsnyje yra išvardintos pajamos, kurios pajamų mokesčiu visai neapmokestinamos.
Nagrinėjant pajamų apmokestinimo klausimus, svarbu tinkamai įvertinti, ar dėl gyventojo gaunamų (numatomų gauti) pajamų jam neatsiranda prievolė registruoti individualią veiklą. Individualios veiklos sąvoka yra svarbi dėl to, kad GPMĮ numato iš tokios veiklos gautoms pajamoms specialią apmokestinimo tvarką (tokioms pajamoms numatyta speciali apskaičiavimo tvarka, privaloma buhalterinė apskaita, joms netaikomos tam tikros lengvatos ir pan.). Apie tai skaitykite straipsnyje KADA REIKIA REGISTRUOTI INDIVIDUALIĄ VEIKLĄ.
xxx

Įvairūs Lietuvos televizijos kanalai kasmet tradiciškai rengia paramos maratonus, kurių metu surenkamos nemažos lėšos. Taip pat iš paramos lėšų savo veiklą finansuoja įvairios organizacijos.
Pelno mokesčio įstatyme (PMĮ) yra numatyta lengvata, jeigu įmonės dalį savo išlaidų skiria paramai. Tačiau ši lengvata turi nemažai apribojimų, be to, dar reikia atsižvelgti į Labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) reikalavimus. Galima situacija, kai įmonės suteikta parama atitinka LPĮ nuostatas, bet jai nebūtų taikoma pelno mokesčio lengvata. Taip pat jeigu paramos davėjas yra registruotas PVM mokėtoju, tai dėl suteiktos paramos gali padidėti įmonės mokėtinas PVM. Plačiau - straipsnyje Paramos lengvatos taikymas apskaičiuojant pelno mokestį.
xxx

Įmonės, kurių vertybiniais popieriais neprekiaujama reguliuojamose rinkose, gali pasirinkti, pagal kuriuos standartus - Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ar Verslo apskaitos standartus (VAS) - rengti savo finansines ataskaitas. Be to, kai kuriais atvejais įmonėms gali tekti keisti savo apskaitos standartus (pvz., įmonę, rengiančią ataskaitas pagal VAS, įsigyja užsienio įmonė, rengianti ataskaitas pagal TFAS ir todėl reikalauja tokių ataskaitų ir iš savo naujosios dukterinės įmonės). Tokiais atvejais visų pirma kyla klausimas, kuo šie standartai skiriasi. Straipsnyje apžvelgsime pagrindinius TFAS ir VAS skirtumus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. buvo išleistas naujas tarptautinis apskaitos standartas „TFAS mažoms ir vidutinėms įmonėms", kurio reikalavimai skiriasi nuo tų, kurie taikomi didžiosioms įmonėms. Kadangi Lietuvoje „TFAS mažoms ir vidutinėms įmonėms" dar netaikomas, straipsnyje nagrinėjami skirtumai tarp VAS ir taip vadinamų „didžiųjų" TFAS, ignoruojant „mažuosius" TFAS. Plačiau - straipsnyje PAGRINDINIAI TFAS IR VAS SKIRTUMAI.

KAIP SAVE PATEIKTI:
finansinių ataskaitų rodiklių palankesnio atspindėjimo kūrybinės apskaitos metodais galimybės

Doc. dr. auditorius Gediminas KALČINSKAS
UAB „Pačiolis" prezidentas
Auditorius Gintautas DEVEIKIS
UAB „Pačiolis" konsultantas ekspertas

Kūrybinės apskaitos metodų taikymas rengiant finansines ataskaitas buvo plačiai aptartas 29-ajame „Pačiolio" didžiajame seminare, vykusiame šių metų pradžioje. Jo dalyviai galėjo pasinaudoti mūsų patarimais, finansinių ataskaitų rinkiniuose pateikdami kaip galima patrauklesnius savo įmonių finansinės padėties ir veiklos rodiklius. Dėl tebesitęsiančio sunkmečio įmonėms labai svarbu pateikti save rinkoje kaip galima geriau - ir dėl santykių su kreditoriais, ir bendraujant su visais kitais trečiaisiais asmenimis. Tai svarbu ir įmonių vadovams, atsiskaitantiems už savo veiklą juos renkantiems savininkams. Tačiau finansinių ataskaitų rodiklių gražinimo procedūroms reikia rengtis iš anksto, o ne bandyti jas atlikti tik finansiniams metams pasibaigus, kai koreguojamos sąskaitos, nes tuomet gali būti jau per vėlu: kadangi buvo pasirinktos šiuo požiūriu nevykusios finansinės apskaitos metodikos, jų nepalanki įtaka finansinių ataskaitų rodikliams gali būti nebepataisoma.
Verslo dalyvių noras kuo gražiau atspindėti savo veiklą visiškai suprantamas ir pateisinamas, juolab kad Lietuvoje taikomi verslo apskaitos standartai (kaip, beje, ir pasaulio mastu taikomi tarptautiniai atskaitomybės standartai bei atitinkamos Europos Sąjungos direktyvos) suteikia nemažai finansinės apskaitos vedimo ir ataskaitų rengimo alternatyvų, tuo pačiu ir teisę pasirinkti, kaip atspindėti ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatus. Šiomis galimybėmis galima ir reikia pasinaudoti, suprantama, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, taip pat ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme deklaruojamų bendrųjų apskaitos principų; juos daugiau ar mažiau vienodai supranta visi ar bent dauguma finansinių ataskaitų rinkinių vartotojų (taip bent jau turėtų būti). Panašiai galima ir reikia naudotis valdžios suteikiamomis mokesčių lengvatomis. Tačiau norint tai padaryti nepažeidžiant valdžios nustatytų taisyklių, reikalinga gana aukšta finansinių ataskaitų rinkinius rengiančių buhalterių kvalifikacija. Dažniausiai finansinių ataskaitų rinkiniai būna parengti ne visiškai tinkamai ir patraukliai jų vartotojams, nes nemažai finansinę apskaitą vedančių ir atitinkamas ataskaitas rengiančių specialistų paprasčiausiai neturi reikiamos kvalifikacijos: perpratę kurį nors vieną tam tikro apskaitos baro tvarkymo metodą, tik jį ir taiko, nesusimąstydami apie kitus, alternatyvius apskaitos vedimo ir rodiklių atspindėjimo finansinėse ataskaitose būdus. Tačiau kartais taip daroma paprasčiausiai dėl tingumo, nes kai kurie alternatyvūs finansinės apskaitos vedimo būdai yra ne tik sudėtingi, bet ir gana imlūs darbui, ypač tie, kurių nepripažįsta mokesčių įstatymai. Todėl neretai tenka kalbėti ne apie finansinių ataskaitų rodiklių gražinimą, bet apie jų nebloginimą.
Taigi apie ypač sudėtingą ir nevienareikšmį fenomeną - kūrybinę apskaitą (angl. Creative Accounting) - jokiu būdu negalima kalbėti banaliai tarsi apie plaktuką, nes galima atsidurti juokingoje padėtyje. Dabartinės krizės laikotarpiu būtent taip atrodo šalies premjeras, daugelį teiginių apie visuomenę ir valstybės ekonomiką pradėdamas ne tik niekuo nepagrįsta, todėl klaidinga, bet ir itin žalinga, netgi psichologiškai žalojančia mintimi: „čia viskas paprasta". Pirmiausia reikia suvokti, kad paprastų dalykų ekonomikoje, taigi ir ją atspindinčioje buhalterinėje, taip pat ir finansinėje apskaitoje, apskritai negali būti. Kitaip mūsų aptariamas klausimas taps tuščių scholastinių ginčų objektu. Kūrybinė apskaita - labai sudėtingas ir nevienareikšmis reiškinys tiek savo ekonomine ir visuomenine reikšme, tiek ir joje taikomais būdais. Juk net paprasčiausia taburetė vienam gali būti labai patogi, o kitam - visiškai netinkama naudoti. Pirmiausia nereikia pamiršti, kad kiekvienas daiktas turi būti naudojamas vietoje, laiku ir saikingai. Juk ir vaistai ne tik gydo - per didelės jų dozės gali ne tik susargdinti, bet ir numarinti. Panašiai yra ir su finansinių ataskaitų rodiklių „gražinimo" klausimus nagrinėjančia kūrybine apskaita: jos siūlomų metodų beatodairiškas (neįvertinus visų aplinkybių), juolab nesąžiningas, taikymas gali tapti netgi nusikalstama veika. Todėl šiuos būdus turėtų taikyti tik aukštos kvalifikacijos finansinės apskaitos specialistai, be kita ko, išmanantys buhalterinės apskaitos specialistams keliamus etikos reikalavimus ir pasiryžę jų laikytis. Todėl kūrybinė apskaita, kaip itin sudėtingas reiškinys, pirmiausia turi būti išnagrinėta iš esmės, gilinantis ne tik į konkrečius tam tikrų finansinių ataskaitų rinkinio rodiklių apskaičiavimo ir pateikimo būdus. Neišsiaiškinus pagrindinių dalykų, minėtų klausimų nagrinėjimas gali būti ne tik beprasmiškas, bet netgi žalingas.

Kūrybinės finansinės apskaitos esmė
Kiekvieno apskaitos darbuotojo pareiga būti lojaliam savo įmonei, taigi ir jos savininkams, vadovams ir darbuotojams. Ši savybė, be abejo, pirmiausia pasireiškia kiek galima tiksliau ir teisingiau atspindint įmonės finansinę būklę ir jos veiklos rezultatus finansinių ataskaitų rinkiniuose. Tačiau šio reikalavimo negalima suvokti supaprastintai arba, kaip kartais pasitaiko, net banaliai. Pirmiausia tiksliai ir teisingai atspindėti šių dalykų finansinėse ataskaitose apskritai neįmanoma, todėl tokį reikalavimą greičiau reikia suprasti kaip siekiamybę, kaip tam tikrą idealą. Juk finansinės ataskaitos - tai ne menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitos ataskaitos, atspindinčios esamą padėtį. Finansinės ataskaitos kartais atspindi daugiau nei metų senumo ūkinius faktus, įvertintus tuo laiku galiojusiomis kainomis, kurios kartais grindžiamos ne realiomis, įmonės patirtomis išlaidomis, bet finansinių ataskaitų rengėjų ar ekspertų nuomone ir prielaidomis. Taip būna, pavyzdžiui, vertinant ilgalaikį materialųjį turtą (IMT) perkainota verte, nustatant jo nusidėvėjimo normatyvą ir pasirenkant nusidėvėjimo apskaičiavimo metodus. Kiekvienam profesionaliam buhalteriui gerai žinoma, kad tokie vertinimai yra gana subjektyvūs, o retsykiais subjektyvumo apskritai neįmanoma išvengti. Kartais vieno ar kito metodo pasirinkimo teisingumas patvirtinamas ar paneigiamas praėjus netgi ne vieneriems metams. Todėl tokiomis aplinkybėmis sąžiningai savo pareigas vykdantiems buhalteriams neišvengiamai kyla dilema: kaip ir kiek laikytis vieno iš bendrųjų apskaitos principų - atsargumo. Šis principas įpareigoja rinktis tokius apskaitos būdus ir metodus, kurie neleistų įmonės turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų parodyti nepagrįstai padidintų arba sumažintų. Šį principą galėtume apibūdinti ir posakiu: kuo blogiau, tuo geriau. Suprantama, reikia atsižvelgti į tai, kad, vaizdžiai tariant, visuotinis energijos tvermės dėsnis (visas energijos kiekis izoliuotoje sistemoje išlieka pastovus, keičiantis jos formoms) galioja ir šiuo atveju: tai, kas bus gražiau pavaizduota šių metų finansinėse ataskaitose, beveik neišvengiamai mažiau patraukliai atrodys vėlesnių metų finansinių ataskaitų rinkiniuose, ir atvirkščiai. Antra vertus, negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad nebūtinai visuomet tikslinga sunkumus nukelti į ateitį. Čia susiduriama su dilema: ar geriau numirti staiga ar ilgai kankinantis. Juolab kad ilgas verslo merdėjimas dažnai baigiasi visišku fiasko, kai to verslo jau nebeįmanoma atgaivinti, nes nebelieka nei turto, nei žmonių.
Vis dėlto vargu ar būtų atsargu beatodairiškai vadovautis atsargumo principu savo įmonės atžvilgiu dabartinėmis verslo tikrovės sąlygomis, žinant, kad įmonei banko kreditai reikalingi tam, kad išgyventų vienerius ar kelerius metus, nes vėliau prasidėsiantis rinkos atsigavimas, kad ir kaip vertintume, - dėsningas reiškinys. Todėl (nors tai, be abejo, kiekvienos įmonės problema, spręstina atsižvelgiant į tam tikro laikotarpio konkrečias sąlygas) negalima ignoruoti to, kad dabartinėmis makroekonomikos sąlygomis už šiandien sutaupytą minimumą daugeliui įmonių racionaliau, ekonomikos reikalams pasitaisius, sumokėti gerokai daugiau. Suprantama, tokių metodų taikymas ne tik iš įmonės vadovų, bet ir iš esamų bei potencialių savininkų pareikalaus didelio apdairumo. Tačiau tai neatsiejama verslo dalyvių būties aplinkybė, kurią jie turi įvertinti pirmiausia, be abejo, padedami tinkamos kvalifikacijos finansinės apskaitos specialistų (savo įmonės ir išorės, pavyzdžiui, auditorių).

Įstatymų ir dorovės normų pažeidimai neleistini
Joks save gerbiantis apskaitos darbuotojas neignoruos ne tik įstatymų, bet ir jam taikomų Etikos kodekso nuostatų, tačiau jų nepažeisdamas kiekvienas buhalteris privalo būti lojalus savo įmonei ne tik žodžiais, bet pirmiausia darbais. Prisidėti prie gero įmonės įvaizdžio formavimo viešus finansinių ataskaitų rinkinius rengiantys specialistai tikrai gali, be to, dėdami kur kas mažiau pastangų nei jų prireiktų visiems įmonės darbuotojams, siekiantiems savo veikla pagerinti įmonės finansinių ataskaitų rodiklius, todėl visus metus turintiems dirbti žymiai geriau ir daugiau. Taigi galima teigti, kad nepažeidžiant įstatymų ir dorovės normų taikomi įmonei palankesni kūrybinės finansinės apskaitos metodai yra vienas reikšmingiausių įmonių konkurencijos būdų. Deja, ne visi tai vertina, kaip ir toli gražu ne kiekvienas apskritai sugeba įvertinti buhalterinės apskaitos, ypač finansinės, naudą verslui.
Minėtus klausimus ir sprendžia sudėtingas šiuolaikinės buhalterinės apskaitos fenomenas - kūrybinė buhalterinė (finansinė) apskaita. Savaime aišku, kad kūrybinis pradas gali būti taikomas vedant tik finansinę apskaitą, tiksliau sakant, rengiant tretiesiems asmenims skirtus finansinių ataskaitų rinkinius. Bandyti gražinti ne tik finansinės, bet ir menedžmento, kitaip sakant, vadybos ir kaštų, apskaitos duomenis būtų paprasčiausia nesąmonė, ir joks atsakingas už savo veiksmus menedžmento apskaitininkas to niekada nedarytų, nes tikra ir teisinga apskaitomų objektų padėtis turi būti atspindima čia ir dabar. Juk menedžmento apskaitos informacijos pagrindu priimami vadybos sprendimai, tad kokia gi gali būti prasmė šią informaciją kaip nors keisti taip, kad ji nebeatspindėtų verslo realijų? Be to, kaip tik vedant vadybos ir kaštų apskaitą ir įmanoma suformuoti tinkamą informaciją apie verslo būklę. Todėl kūrybinę apskaitą teisingiau vadinti kūrybine finansine apskaita (angl. Creative Financial Accounting). Taip ją ir įvardija daugelis šioje srityje dirban