Kam sava šalis miela, tam ir sekasi

(daugiau...)

Padovanok gyvenimą - tapk kraujo donoru

Nacionalinis kraujo centras

VšĮ Nacionalinis kraujo centras įkurtas 2003 metais, sujungiant Viešąsias įstaigas Vilniaus kraujo centrą ir Klaipėdos kraujo centrą. Vykdant LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymą, 2006 metais Nacionalinis kraujo centras pradėjo veiklą ir Panevėžyje. Tai didžiausia kraujo donorystės įstaiga mūsų šalyje.

Nacionalinio kraujo centro veiklos tikslas - gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą ir mirtingumą; aprūpinti asmens sveikatos priežiūros įstaigas krauju, jo komponentais ir preparatais, diegti Europos Sąjungos kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimus, skatinti neatlygintiną kraujo donorystę.
Vizija - tapti kraujo centru, atitinkančiu Europos sąjungos reikalavimus kraujo centrams ir jų veiklai, ruošiančiu saugų kraują, jo komponentus ir preparatus iš neatlygintinų kraujo donorų kraujo bei atitinkančiu Europos Sąjungos kokybės standartus.
Misija - nuolat ir laiku aprūpinti Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientus saugiu, aukštos kokybės krauju, jo komponentais ir preparatais.
2009 m. VšĮ Nacionalinis kraujo centras tapo pirmąja kraujo donorystės įstaiga, įvertinta pagal ISO 9001 standarto reikalavimus. ISO 9001 - tai tarptautinės standartų organizacijos kokybės vadybos sistemų standartai, kurie suteikia galimybę perimti geriausią pasaulyje praktikoje pasitvirtinusią vadybos patirtį.
VšĮ Nacionalinis kraujo centras turi Geros gamybos praktikos pažymėjimą ir vaistinių preparatų gamybos licenciją Jokia kita kraujo donorystės įstaiga Lietuvoje neturi tokios licencijos. VšĮ Nacionalinio kraujo centro veikla, įranga, personalo kvalifikacija atitinka Geros gamybos praktikos reikalavimus ir Europos Sąjungos kokybės standartus.
Nacionaliniame kraujo centre dirbantys specialistai ima donorų kraują, gamina kraujo komponentus ir aprūpina jais asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei pacientus. Centre kaupiami ir analizuojami duomenys apie kraujo donorus, recipientus bei kraujo komponentus ir preparatus.
2003 metais Nacionalinis kraujo centras pradėjo įgyvendinti Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo programą, kurios pagrindinis tikslas palaipsniui pereiti prie neatlygintinos kraujo donorystės.
Nacionalinio kraujo centro laboratorijose veikianti aparatūra: automatiniai hematologiniai analizatoriai, įranga imunofermentiniams ir imunohematologimiams tyrimams - atitinka Europos Sąjungos kokybės reikalavimus.
2005 m. Nacionaliniame kraujo centre visų donorų kraujas pradėtas nuolat tirti molekulinės biologijos laboratorijoje. Nukleino rūgščių amplifikacijos (NRA) tyrimas - pažangiausias šiuo metu pasaulyje atliekamas donorų kraujo tyrimas. Tai pirmoji tokia kraujo centrų laboratorija Lietuvoje.
Laboratorijoje tiriama ŽIV1 RNR/ HBV DNR/ HCV RNR- (tyrimo metu nustatomos ŽIV1, hepatito B, hepatito C virusų DNR (dezoksiribonukleininės) ir RNR (ribonukleininės rūgštys) individualiame kraujo mėginyje.
Kraujo ėmimui iš donoro naudojamos tik aukštos kokybės sterilios vienkartinės priemonės. Tyrimai, skirti donoro sveikatai įvertinti ir nustatyti kraujo tinkamumą perpylimui, yra tokie patys kaip atliekami kraujo donorams Europos šalyse.
Kraujo komponentų ruošimui nuodojamos šiuolaikinės optinės sistemos, sterilaus plastikinių konteinerių sujungimo aparatai. Pagaminti kraujo produktai saugomi šaldytuvuose, žemos temperatūros šaldikliuose, specialiuose inkubatoriuose - maišytuvuose.
Nacionalinio kraujo centro tiekiamų paslaugų kiekis ir apimtys planuojamos priklausomai nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų kraujo, jo komponentų ir preparatų užsakymų.
Nacionaliniame kraujo centre Vilniuje ir jo filialuose Klaipėdoje ir Panevėžyje dirba 130 darbuotojų - gydytojų, medicinos biologų, bendrosios praktikos slaugytojų, klinikos laborantų ir kitų specialistų.

Kraujo perpylimo istorija

Pirmosios žinios apie kraujo perpylimą Lietuvoje randamos 1875 m. Vilniaus medicinos draugijos protokoluose.
Iki 1923 m. Lietuvos medicininėje literatūroje daugiau nėra žinių apie kraujo perpylimą. Pirmuosius kraujo perpylimus tarpukario Lietuvoje, Kaune, atliko prof. V. Kuzma chirurginėje klinikoje, o 1926 m. ir prof. P.Mažylis akušerijos klinikoje.
1934 m. profesorių V.Kuzmos ir P.Mažylio pastangomis Kaune, prie Raudonojo kryžiaus ligoninės, buvo įsteigtas Kraujo perpylimo punktas. Čia buvo donorų sąrašai su jų adresais ir esant reikalui, buvo galima rasti donorą ir iš jo pirkti kraujo.
1941m. buvo paruoštos pirmosios konservuoto kraujo ampulės, sukomplektuota 30 kraujo donorų. Pirmą kartą kraujas pradėtas transportuoti į sostinę Vilnių, Panevėžį, Šiaulius ir kitus miestus.
Karo metu ir vokiečiams traukiantis iš Kauno buvusioje Kraujo transfuzijos stoties bazėje 1944 m. rugsėjo 23 d. LTSR Sveikatos apsaugos Liaudies komisaro (pasirašytas pavaduotojo V.Micelmacherio) įsakymu Nr. 48 nuo 1944 09 01 Pirmoji kilnojamoji kraujo perpylimo stotis Kaune įtraukiama į LTSR respublikinį biudžetą ir vadinama LTSR Respublikine kraujo perpylimo stotimi.
Karui pasibaigus, 1945m. stotis pervadinta Respublikine kraujo perpylimo stotimi, turinčia filialą Vilniuje.
1946 m. balandžio 14 d. LTSR Respublikinė kraujo perpylimo stotis LTSR Sveikatos apsaugos ministro prof. S.Banaičio įsakymu Nr.144 perkeliama iš Kauno į Vilniaus Klinikinę ligoninę (Radvilų g. 3)
Sveikatos apsaugos ministro prof. St.Banaičio įsakymais paskirti pirmieji trys Respublikinės Vilniaus miesto Kraujo perpylimo stoties darbuotojai - stoties vedėjas medicinos tarnybos papulkininkis Gdalij, Salamonavič, Levin, gydytojas Anatolij, Iliodorovič, Gamper ir stoties buhalterė Sofiją Mažonienė.
Pirmasis pinigų išmokėjimo žiniaraštis, liudija , kad stoties vedėjui išmokėta - 1533 rb. 07 kap., gydytojui - 907 rb. 67 kap., buhalterei- 471 rb.15 kap.
1946 m. Respublikinei kraujo perpylimo stočiai skiriama 433 000 litų sąmata ir nustatomas 18 etatinių darbuotojų skaičius
1951 m. Respublikinė kraujo perpylimo stotis perkeliama į Vilniaus m. I-ąją polikliniką Stalino pr. 27 (dabar Gedimino pr.)
1956 m. Respublikinė kraujo perpylimo stotis perkeliama į naujai pastatytas patalpas Žolyno g. 14 (dabar - 34)
1946 - 1990 m. - Respublikinė kraujo perpylimo perpylimo stotis
1990-08-16 pavadinimas keičiamas į Respublikinį kraujo centrą "Kraujas"
1997-09-01 Respublikinis kraujo centras "Kraujas" tampa valstybine įmone Respublikinis kraujo centras "Kraujas"
1997-11-17 pavadinimas keičiamas į viešąją įstaigą Vilniaus kraujo centras.
Nuo 2003-12-23 Vilniaus kraujo centras reorganizuotas į viešąją įstaigą Nacionalinis kraujo centras.


Informacija būsimiems donorams

Visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimo rezultatus yra konfidenciali, viešai neskelbiama ir teikiama tik asmeniškai pačiam donorui, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Donoras bet kuriuo metu turi teisę persigalvoti, atsisakyti arba nutraukti donorystę.

Kas gali tapti kraujo donoru?
Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių.
17 metų asmuo gali tapti kraujo donoru tik turėdamas notaro patvirtintą tėvų sutikimą arba į kraujo centrą atvykęs su vienu iš tėvų ar globėju.
Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų.

Kokius dokumentus privalo turėti kraujo donoru norintis tapti žmogus?
Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą - asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą.

Kaip pasirengti kraujo donorystei
Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs. Negalima kraujo duoti nevalgius, nes tai gali sukelti silpnumą.
Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos.
Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos.

Ar teigiamą Kell antigeną turintis žmogus gali būti kraujo donoras?
Kell antigeną turintis asmuo gali būti kraujo donoras.

Kaip įvertinama būsimojo kraujo donoro sveikatos būklė?
Kiekvieną kartą duodamas kraujo, žmogus užpildo donoro apklausos anketą. Gydytojas patikrina bendrą donoro sveikatos būklę. Kraujo donoru leidžiama tapti įvertinus žmogaus sveikatos būklę.

Kiek kartų per metus galima duoti kraujo?
Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams - penkis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.

Kaip elgtis po kraujo davimo?
Davus kraujo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas, jo negalima drėkinti. Kraujo davęs donoras turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių.
Labai retai dėl jaudulio prieš procedūrą, adatos dūrio baimės, nepailsėjus ar nepavalgius kraujo davimo metu ar po procedūros gali svaigti galva, išpilti prakaitas ar pasidaryti silpna. Jei pajutote nors vieną iš šių simptomų, nedelsdami pasakykite tai kraujo centro specialistams. Jie pasirengę Jums padėti.
Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.

Jei kilo klausimų į kuriuos neradote atsakymų arba norėtumėte skubiai gauti atsakymą rašykite el.paštu [email protected]

Neatlygintina donorystė

Istorija
Nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atgavimo iki 1995 metų kraujo donorystė mūsų šalyje buvo grindžiama neatlygintinos donorystės principu. Atlygį už donacijas gaudavo tik plazmos donorai.
Nacionalinio kraujo centro duomenimis, 1994 metais donorai kraujo be atlygio davė 80207 kartus. 1996m. lapkričio 12 d. Nr.I-1611 priimtu įstatymu įteisinta mokama donorystė.
2003 metais spalio 9d. papildytas ir pataisytas Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymas NR.IX-1755, kuris paskatino duoti kraujo ar jo sudėtinių dalių nemokamai.
Nacionalinio kraujo centro duomenimis, Lietuvoje neatlygintina donorystė pamažu populiarėja. 2003 m. donorai kraujo iš viso davė 81197 kartus. Iš jų mokamų donacijų buvo 73587, nemokamų - 7610. 2004m .duoti kraujo be atlygio daugiausia žmonių atėjo į Vilniaus, Kauno ir Šiaulių kraujo centrus, beveik po tūkstantį neatlygintinų kraujo donorų apsilankė Klaipėdoje bei Panevėžyje. Iš viso 2004-aisiais metais žmonės kraujo davė 84870 kartus, iš jų nemokamai net 9793 kartą.
Kaip ir daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių, Lietuvoje siekiama, kad mūsų šalyje tik neatlygintina donorystė. 2005 m. neatlygintina kraujo donorystė sudarė 15,9 proc. visų donacijų.

Dabartis
Neatlygintina donorystė yra vienas iš Europos Sąjungos reikalavimų. Jos direktyvose rekomenduojama nutraukti mokėjimą už kraują. Kad nereikėtų baimintis, jog nebeliks donorų, Lietuvoje tai daroma palaipsniui.
Vienas pagrindinių savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimo motyvų yra etinis. Pasaulinė Sveikatos Organizacija, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio federacija bei daugelis kitų organizacijų yra įsitikinę, kad bet kuri sveikatos apsaugos veikla, prekiaujanti žmogaus kūno dalimis, tarp jų ir krauju, yra morališkai nepriimtina.
Nacionalinio kraujo centro duomenimis kasdien Lietuvoje kraujo reikia 100 - 120 žmonių. Kad užtikrinti kraujo ir jo komponentų poreikį būtina, kad į didžiuosiuose miestuose esančius kraujo centrus kasdien ateitų ir kraujo duotų per 400 donorų. Vien sostinėje, kad ligoninės nejaustų kraujo stygiaus reikia, kad Nacionaliniame kraujo centre kasdien kraujo duotų daugiau nei 150 donorų.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, atlygintinai kraujo duodantys donorai ir donorai-giminės iki šiol sudaro daugiau kaip 50 procentų donacijų besivystančiose šalyse, tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse neatlygintinų donacijų skaičius siekia 98 - 100 procentų.
2005 m.. Seesam Lietuva gyvybės draudimo" lėšomis "Baltijos tyrimai" atliko visuomenės nuomonės apklausą apie kraujo donorus ir kraujo donorystę.
Respondentų buvo teiraujamasi, kas juos paskatintų tapti kraujo donorais. Beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigė, jog tapti kraujo donoru juos paskatintų artimam žmogui įvykusi nelaimė, 40,9 proc. tarp tokių veiksnių įvardijo stichinę nelaimę Lietuvoje ar kitoje šalyje, 33,6 proc. - moralinį pasitenkinimą, kad duodami kraujo jie padėjo kitiems. Tarp kitų dažniau minimų faktorių reikėtų išskirti finansinį atlygį, naudą sveikatai bei galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą. Mažiau efektyvus yra šeimos narių, draugų ar pažįstamų pavyzdys, pagarba donorui visuomenėje bei galimybė gauti valstybinę pensiją.
Siekiant užtikrinti reikiamas kraujo atsargas ir propaguoti savanorišką kraujo donorystę, nuolat rengiamos išvažiuojamosios akcijos. Aktyviausi akcijų dalyviai jaunimas: aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentai. Vis dažniau šias akcijas paremia ir aktyviai jose dalyvauja privačios kompanijos. Net kelis metus trunka akcija su IKI prekybos tinklu, kurio darbuotojai iš įvairių Lietuvos miestų nuolat savanoriškai dovanoja kraujo.

Kodėl man turi rūpėti saugus kraujas ?
Saugus kraujas - tai toks kraujas, kuris nesukelia žalos jį gavusiems žmonėms. Saugus kraujas gali išgelbėti gyvybę, tuo tarpu nesaugus kraujas gali sukelti pacientui ligą ar net mirtį. Kraujas nesaugus, jeigu jo davimo metu donoro kraujyje yra infekcijos sukėlėjų, kurie gali būti perduoti perpilant kraują, arba gaminant jo produktus. Per kraują gali būti perduotos šios infekcijos : ŽIV, hepatito B, hepatito C, sifilio, maliarijos ir t.t.

Nacionaliniame kraujo centre tiriamas visų donorų kraujas, bet kiekvienas duodantis kraujo privalo žinoti, kad jeigu kyla abejonių dėl savo kraujo saugumo, privalo pasitarti apie tai su kraujo centro gydytojais. Konfidencialumą garantuojame.

Apie kraują

Kraujas - tai specifinė suspensija, susidedanti iš skystos dalies - plazmos ir kraujo ląstelių. Suaugusio žmogaus kraujas sudaro 1/12 jo masės. Tai yra 5-6 litrai. Kraujas yra gyvybiškai svarbus. Jis aprūpina žmogaus audinius ir organus būtinomis maisto medžiagomis. Be kraujo audiniai mirtų iš bado.
55 % kraujo yra plazma, 45% - ląstelės, vadinamos forminiais elementais. Sveikas žmogus vidutiniškai turi 25 milijardus raudonųjų kraujo kūnelių, kurie žmogaus organizme nuolat atsinaujina. Kraujas atlieka daugybę svarbių funkcijų: deguonies ir anglies dioksido pernešimas, maistinių medžiagų, mineralinių druskų, hormonų, fermentų ir vitaminų transportavimas. Kraujas užtikrina gynybą dėl leukocitų fagocitinio veikimo, baktericidinio veikimo ir limfocitų imuninio atsako. Kraujyje esančios ląstelės skirstomos į eritrocitus ir leukocitus. Yra taip pat trombocitai, bet tai nėra tikros ląstelės.
Plazma
Plazma - tai geltonos spalvos skystoji kraujo dalis. Jį sudaro vanduo - 90%, kietosios medžiagos - 10%. 9/10 kietų medžiagų sudaro organiniai junginiai, 1/10 - mineralai.
Organiniai junginiai - gliukozė, lipidai (cholesterolis, trigliceridai, fosfolipidai, lecitinas, riebalai), baltymai (globulinai, albuminas, fibrinogenas), glikoproteinai, hormonai, aminorūgštys ir vitaminai.
Eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai)
Eritrocitai - tai pati gausiausia kraujo ląstelių grupė. Jų yra 4-6 mlj.mm³. Jie vadinami raudonaisiais kraujo kūneliais. Jie pirmą kartą aprašyti 1658-aisiais metais. Praėjus beveik
250-iai metų buvo nurodytos 4 pagrindinės kraujo grupės: O, A, B, AB. Vėliau ir Rh (Rezus) faktorius, pagal kurį žmonių kraujas skirstomas į Rh- teigiamą ir Rh- neigiamą grupes. Šiandien visos kraujo grupės ir apie šimtą jų pogrupių, yra apibūdinami labai tiksliai. Ir žmogaus, ir visų žinduolių eritrocitai neturi branduolio ir turi specifinię įdubusio lęšio formą. Kitų stuburinių eritrocitai, pvz., žuvų, amfibijų, paukščių eritrocitai turi branduolius. Raudonosiose ląstelėse yra hemoglobinas, proteinas, kuris jungiasi su deguonimi. Šios ląstelės atsakingos už deguonies pernešimą į audinius ir dalinai anglies dvideginio pašalinimą. Tiesa, didžioji anglies dvideginio dalis pašalinama ištirpusių plazmoje karbonatų pavidale. Vidutinis eritrocitų gyvenimo laikas yra 120 d., kai jie baigia savo gyvenimą, sulaikomi blužnyje ir fagocituojami makrofagų.
Trobocitai
Pagrindinė trombocitų funkcija - sustabdyti kraujo netekimą iš žaizdos. Tuo tikslu jie gali sulipti ir išskirti faktorius, kurie skatina kraujo krešėjimą, pvz.: serotoniną, kuris mažina pažeistos kraujagyslės diametrą. Nors trombocitai yra ovalios formos, jie nėra tikros ląstelės. Jų diametras yra 2-3 µm. Jie yra žymiai mažesni už eritrocitus, kurių diametras yra 6-7,5 µm. Kraujyje jų yra 200000-300000mm³.
Leukocitai
Leukocitai - arba baltosios kraujo ląstelės, atsakingi už organizmo gynybą. Kraujyje jų yra apie 5000-7000 mm³.
Leukocitai yra padalinti į dvi rūšis:
1. Granuliocitus
2. Agranuliocitus

Statistiniai duomenys

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės tyrimų kompanija "Baltijos tyrimai" 2005 kovo 17-22 d. atliko Lietuvos gyventojų apklausą apie donorus ir kraujo davimą.

Tyrimai atlikti kompanijos UAB „Seesam Lietuva gyvybės draudimas" užsakymu.
Apklausa buvo atliekama kaip Lietuvos Barometro dalis. Iš viso apklausti 1017 15-74m. Lietuvos gyventojai.
Tyrimo rezultatai atspindi 15-74 m. Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenvietės tipą.
Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija plius/minus 3 proc.
•Respondentų atranka: atsitiktinė maršrutinė.
•Apklausos metodas: asmeninis interviu respondento namuose.
•Patikrinimas: 10 proc. Kiekvieno interviuerio užpildytų anketų tikrinimą telefonu (esant galimybei) arba lankantis respondento namuose. Visos užpildytos anketos tikrinamos vizualiai.

Ar Jūs kada nors esate davęs/usi kraujo už finansinį atlygį?
•Dauguma 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojų nėra davę kraujo nei neatlygintinai (76,6 proc.) nei už atlygį (83proc.). Tai dažniau moterys, jauniausi 15-29m. gyventojai, moksleiviai, pensininkai, namų šeimininkės, turintys žemiausią išsimokslinimą (nebaigtą vidurinį).
•Penktadalis 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojų (20,9proc.) yra kada nors neatlygintinai davę kraujo. Iš jų didžiausias skaičius (7,9 proc.) neatlygintinai yra davę kraujo vieną kartą.
•Šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (11,3proc.) 15-74 m. Lietuvos gyventojų yra kada nors davę kraujo už finansinį atlygį.
•Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai yra labiau linkę duoti kraujo neatlygintinai. Dažniau nei kas dešimtas (15 proc.) 15-74m. amžiaus gyventojas teigė, kad yra davęs kraujo neatlygintinai, bet niekada nedavė už atlygį. Tai dažniau pabrėžė 30-49m. amžiaus gyventojai, turintys didžiausias šeimos mėnesio pajamas.
•Tuo tarpu 5,4 proc. gyventojų nurodė, kad kada nors yra davę kraujo už finansinį atlygį, bet niekada nedavė kraujo neatlygintinai. Tai dažniau vyrai, vyresni 50-74m. gyventojai, miestų gyventojai.
•Panašus skaičius gyventojų (5,9proc.) teigė, kad yra davę kraujo ir už finansinį atlygį ir neatlygintinai. Tai dažniau 30m. ir vyresni gyventojai, miestų gyventojai.

Paskutinį kartą davė kraujo
•Tarp nurodžiusių, kad kada nors yra davę kraujo didžiausias skaičius (9,9proc.) teigė paskutinį kartą davęs kraujo daugiau nei prieš 15 metų. Šiek tiek mažesnis skaičius (6,6 proc.) nurodė, kad tai buvo prieš 10-14 metų. 4proc. minėjo 4-9 metų laikotarpį. 5,7proc. minėjo 1-4 metų laikotarpį.
•Taigi galima teigti, kad prieš 10 ir daugiau metų donorystė buvo aktyvesnė nei dabartiniu metu.
•Didesnis donorų skaičius yra tarp vyrų, 30 metų ir vyresnių gyventojų, turinčių didžiausias šeimos mėnesio pajamas, miestų gyventojų.
•Kalbant apie neatlygintiną kraujo gavimą, reikia pažymėti, kad lyginant 10 ir daugiau metų laikotarpį su 1-9 metų laikotarpiu matyti, kad ankstesniais metais daugiau donorų yra davę kraujo kelis kartus (3-5 ar 6 ir daugiau kartų).
•Paskutiniu 1-4 metų laikotarpiu neatlygintinai kraujas dažniausiai buvo duodamas vieną kartą.
•Kalbant apie kraujo davimą už atlygį skirtingais laikotarpiais davusių kraujo vieną, du kartus ar daugiau kartų dalis yra daugmaž vienoda.

Ketinimai duoti kraujo ateityje

•Pusė 15-74m. Lietuvos gyventojų (49,8proc.) ateityje neketina duoti kraujo.Tai dažniau pabrėžė moterys, vyresni 50-74m. amžiaus gyventojai, turintys mažiausias šeimos mėnesio pajamas, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai.
•Maždaug ketvirtadalis (23,8proc.) 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojų neturėjo nuomonės aptariamu klausimu. Tai dažniau jauniausi 15-29m. gyventojai, turintys vidutines bei didesnes nei vidutines šeimos mėnesio pajamas.
•Daugiau nei ketvirtadalis (26,5proc.) 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė, ketina duoti kraujo ateityje. Iš jų daugiau nei pusė mano tai darys neatlygintinai, kiti - už finansinė atlygį.
•Tarp niekada nedavusių kraujo ir ateityje to neketina daryti daugiau nei pusė (53,5proc.); ketvirtadalis (25,2proc.) neturėjo nuomonės aptariamu klausimu. Atsakę teigiamai ateityje greičiau duotų kraują už finansinį atlygį (14,6proc.) nei be jo (6,7proc.)
•Tarp davusių kraujo už atlygį, bet nedavusių neatlygintinai - maždaug kas antras (51,8proc.) ateityje neketina duoti kraujo. Dažniau nei kas dešimtas (14,9proc.) neturėjo nuomonės aptariamu klausimu. Dauguma atsakiusių teigiamai ateityje duotų kraujo tik už finansinį atlygį.
•Dažniau nei kas trečias (36,7proc.) davęs kraujo neatlygintinai, bet nedavęs už atlygį, ateityje neketina duoti kraujo; dažniau nei kas penktas (22,7proc.) neturėjo nuomonės aptariamu klausimu. Tarp atsakiusių teigiamai, ateityje dauguma ketina duoti kraujo neatlygintinai ir tik nedidelė dalis teigė darytų tai tik už finansinį atlygį.
•Keturi iš dešimties (39,9proc.) davusių kraujo ir už finansinį atlygį ir neatlygintinai ateityje neketina duoti kraujo; dažniau nei kas dešimtas (13,4proc.) neturėjo nuomonės aptariamu klausimu. Tarp atsakiusių teigiamai, pusė teigė ketinantys duoti kraujo neatlygintinai, o kita pusė-už finansinį atlygį.
•Daugiau nei pusė (56proc.) davusių kraujo daugiau nei prieš 15 metų ateityje neketina to daryti; maždaug penktadalis (17,8proc.) neturėjo nuomonės aptariamu klausimu. Tarp atsakiusių teigiamai didesnė dalis ketina duoti kraujo be finansinio atlygio.
•Pusė (49proc.) davusių kraujo prieš 10-14 metų teigė neketinantys to daryti ateityje; penktadalis (19,4proc.) neturėjo nuomonės aptariamu klausimu. Tarp atsakiusių teigiamai didesnė dalis ketina duoti kraujo be finansinio atlygio.
•Trečdalis (32,1proc.) davusių kraujo prieš 5-9 metus teigė ateityje neketinantys to daryti; penktadalis (18,7proc.) neturėjo nuomonės aptariamu. Tarp atsakiusių teigiamai didesnė dalis ketina duoti kraujo be finansinio atlygio.
•Šiek daugiau nei kas dešimtas (11,6proc.) davusių kraujo prieš 1-4 metus teigė neketinantys to daryti ateityje; penktadalis (20,5proc.) neturėjo nuomonės aptariamu klausimu. Tuo tarpu pusė atsakiusių teigiamai nurodė ateityje ketinantys duoti kraujo neatlygintinai, kiti-už finansinė atlygį.
Akivaizdu, kad ateityje būti donorais dažniau neketina paskutinį kartą davę kraujo prieš 10 ir daugiau metų. Labiausiai tikėtina, kad ateityje aktyviausi bus paskutinį kartą davę kraujo prieš 1-4 metus. Kalbant apie atlygį reikia pažymėti, kad labiau priimtina neatlygintina donorystė.

Veiksniai, kurie paskatintų duoti kraują
•Tarp skirtingų veiksnių, kurie paskatintų duoti kraują svarbiausi yra šie: artimam žmogui įvykusi nelaimė; stichinė nelaimė įvykusi Lietuvoje ar kitoje šalyje bei moralinis pasitenkinimas, kad suteikta pagalba kitiems.
•Tarp kitų dažniau minimų reikėtų išskirti finansinį atlygį, naudą sveikatai, bei galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą.
•Mažiau efektyvus yra šeimos narių, draugų ar pažįstamų pavyzdys, pagarba donorui visuomenėje, bei galimybė gauti valstybinę pensiją.
•Tuo tarpu dovana ne pinigais ar tai daryti skatinanti reklama, respondentų manymu, yra visiškai neefektyvūs dalykai.
Taigi, turint omenyje donorystę, akivaizdu, kad asmeniniai motyvai Lietuvos gyventojams yra svarbesni nei visuomeniniai ar moraliniai.

Veiksniai, sulaikantys duoti kraują
•Tarp skirtingų veiksnių, sulaikančių duoti kraują, dažniausiai minimi šie: baimė užsikrėsti infekcijomis; baimė, kad tai gali pakenkti sveikatai bei baimė, kad po procedūros galimas silpnumas.
•Baimę užsikrėsti infekcijomis dažniau nei kiti minėjo 30-49m. gyventojai, turintys didesnes nei vidutines bei didžiausias šeimos mėnesio pajamas, turintys aukštesnį išsimokslinimą, kaimo gyventojai. Baimė, kad tai gali pakenkti sveikatai labiau aktuali moterims, 50-74m. gyventojams, turintiems aukštąjį išsimokslinimą. Silpnumo baimę po procedūros taip pat dažniau minėjo moterys, kaimo bei mažesnių miestų gyventojai, turintys žemesnį išsimokslinimą.
•Tarp kitų dažniau minimų veiksnių paminėtini šie: per maža pagarba donorui visuomenėje, nenoras lankytis medicinos įstaigose, kraujo baimė apskritai. Per mažą pagarbą donorui visuomenėje dažniau minėjo gyventojai turintys vidurinį išsimokslinimą, paskutinį kartą davę kraujo prieš 1-4metus bei prieš 5-9 metus.
•Nenorą lankytis medicinos įstaigose dažniau pabrėžė vyrai, jaunesni gyventojai iki 50m., mažesnių miestų gyventojai. Kraujo bei skausmo baimę labiausiai pabrėžė jauniausi 15-29m. gyventojai. Per mažą pagarbą donorui visuomenėje kiek labiau akcentavo vyriausi 50-74m. gyventojai.
•Per mažas finansinis atlygis už kraujo davimą mažiausiai įtakos turintis veiksnys.

Paskutiniu metu matė/girdėjo kokią nors reklamą, skatinančią neatlygintinai duoti kraujo
•Maždaug keturi iš dešimties (38,4proc.) 15-74m. Lietuvos gyventojas paskutiniu metu nematė/negirdėjo jokios reklamos, skatinančios neatlygintinai duoti kraujo. Tai dažniau vyrai nei moterys, 50-74m. gyventojai, turintys mažiausias šeimos mėnesio pajamas, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, turintys žemesnį išsimokslinimą (nebaigtą vidurinį ar vidurinį), darbininkai, pensininkai, namų šeimininkės, bedarbiai, niekada nedavę kraujo ar paskutinį kartą davę kraujo prieš 10-14 metų.
•Matę/girdėję kokią nors reklamą, skatinančią neatlygintinai duoti kraujo dažniausiai minėjo TV reklamą (43,4proc.).
•TV reklamą dažniau minėjo moterys, jauniausi 15-29m. gyventojai, turintys didžiausias šeimos mėnesio pajamas, didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsimokslinimą, specialistai, vadovai/turintys savo verslą, besimokantys, paskutinį kartą davę kraujo prieš 1-4 metus.
•Antroje vietoje minima lauko reklama. Lauko reklamą matė daugiau nei penktadalis (22,7proc.) 15-74m. amžiaus Lietuvos gyventojų. Tai dažniau jauniausi 15-29m. amžiaus gyventojai, turintys didžiausias šeimos mėnesio pajamas, turintys aukštąjį išsimokslinimą, moksleiviai/studentai, vadovai/turintys savo verslą, specialistai, paskutinį kartą davę kraujo prieš 1-4 metus bei niekada nedavę kraujo.
•Aptariamo pobūdžio reklamą per radiją minėjo mažiau nei kas dešimtas respondentas (8,7proc.). Tai jaunesni iki 50m. amžiaus gyventojai, turintys didžiausias šeimos mėnesio pajamas, didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsimokslinimą moksleiviai/studentai, vadovai/turintys savo verslą, specialistai, paskutinį kartą davę kraujo prieš 5-9 metus bei daugiau nei prieš 15 metų.
•Tuo tarpu reklamą spaudoje (tiek laikraštyje, tiek žurnale) minėjo tik nežymi dalis respondentų (atitinkamai 4,2proc. Ir 1,8proc.).

KRAUJO DONORŲ APKLAUSOS ANKETA

Kiekvieną kartą prieš duodamas kraujo ar jo sudėtinių dalių donoras privalo užpildyti šią anketą, o iškilus klausimams ar neaiškumamams - kreiptis į kraujo donorystės įstaigos gydytoją.

Donoro vardas, pavardė ______________________________________________________________________________________
Taip Ne
1. Ar gerai jaučiatės? .............................................................................................................................................................
2. Ar per paskutinių dviejų metų laikotarpį netikėtai, be aiškios priežasties buvo:
• sumažėjęs svoris? ....................................................................................................................................................
• karščiavimas? ..........................................................................................................................................................
• viduriavimas? .........................................................................................................................................................
• išberta oda, gleivinės, lūpos? .................................................................................................................................. 
• padidėję limfmazgiai? ............................................................................................................................................. 
3. Ar paskutinį mėnesį vartojote vaistus, buvote skiepijamas, lankėtės pas odontologą? ...................................................
4. Ar skaitėte, žinote bei suprantate, kas yra AIDS, hepatitai bei saugus seksas, ir tai, kad partneris gali užkrėsti hepatitu, nors pats niekada nesirgo gelta? .............................................................................................................................
5. Ar per paskutinius 12 mėnesių turėjote lytinių santykių su partneriu:
• infekuotu žmogaus imunodeficito ar hepatitų virusais? ......................................................................................... 
• vartojusiu injekcinius narkotikus? ..........................................................................................................................
• gaunančiu atlygį (ypač pinigais ar narkotikais) už lytinius santykius? ..................................................................
• sergančiu hemofilija? ..............................................................................................................................................
6. Ar kada nors vartojote narkotines medžiagas, ypač injekcines? ......................................................................................
7. Ar kada nors turėjote lytinių santykių už pinigus ar narkotikus? .....................................................................................
8. Klausimas vyrams:
• ar turėjote santykių su kitais vyrais? .......................................................................................................................
9. Klausimas moterims:
• ar manote, kad lytinis partneris galėtų turėti santykių ir su kitais vyrais? ..............................................................
10. Ar per paskutinius 12 mėnesių:
• buvote tirtas mediciniškai, operuotas? .................................................................................................................... 
• vėrėte auskarus, darėte tatuiruotę ar buvote gydomas akupunktūra? .....................................................................
• buvo perpiltas kraujas? ........................................................................................................................................... 
11. Klausimas moterims:
• ar esate (buvote per paskutinius 12 mėnesių) nėščia? ............................................................................................
12. Ar turite giminių, sergančių Kroicfildo-Jakobo (CJD) liga? .........................................................................................
13. Ar buvote gydytas preparatais, pagamintais iš žmogaus ar gyvulių organų? .................................................................
14. Ar per paskutinius 12 mėn. buvote kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietose? ...................................................
15. Ar turėjote buitinių santykių su asmenimis, infekuotais žmogaus imunodeficito ar hepatito virusais (šeimoje, darbe, tarp draugų)? .........................................................................................................................................................................
16. Kur gimėte? __________________________________________________________________________________
17. Ar gyvenote, buvote išvykęs į užsienį? Kada, kur ir kiek laiko? __________________________________________
18. Ar kada nors sirgote:
• gelta, maliarija, tuberkulioze, reumatine karštlige? ................................................................................................
• širdies ir kraujagyslių ligomis, padidėjusio kraujospūdžio ligomis? ......................................................................
• alergija, astma? .......................................................................................................................................................
• nervų sistemos ligomis, ar buvo traukulių, sąmonės sutrikimų? ............................................................................
• lėtinėmis ligomis (cukralige, piktybiniais susirgimais, skrandžio opa)? ................................................................
• kraujo ligomis? .......................................................................................................................................................
• lytiškai plintančiomis ligomis? ................................................................................................
19. Ar turite invalidumo grupę? ...........................................................................................................................................
20. Ar dirbate rizikingą darbą? ............................................................................................................................................
21. Ar kada nors buvote atsisakę duoti kraujo, ar buvo atsisakyta imti kraują iš Jūsų? .......................................................
22. Ką pageidaujate duoti:
• kraują? .....................................................................................................................................................................
• plazmą? ...................................................................................................................................................................
• trombocitus? ...........................................................................................................................................................

Patvirtinu, kad perskaičiau ir supratau pateiktą mokomąją medžiagą, turėjau galimybę užduoti klausimų, gavau tinkamus atsakymus į visus užduotus klausimus ir pagal pateiktą informaciją sutinku tęsti kraujo ar jo sudėtinių dalių davimo procesą. Užtikrinu, kad visa mano pateikta informacija mano turimomis žiniomis yra teisinga.

_____________________________ Kraujo donorystės įstaigos gydytojas ______________________________________
Parašas, data Parašas, data