Knygų katalogas

V. Mačernis žemaitis, didžiavęsis savo sena žemdirbių gimine, retos, itin jautrios prigimties poetas. Tai žemininkas, likęs savo žemėje. Negausi poeto kūryba, bet įvairi ir turiniu, ir formomis, ir žanrais. Likimas anksti nutraukė jo gyvenimo siūlą ir užbaigtas teliko vienintelis kūrinys "Vizijos".

  siųsti

Siužeto pagrindą sudaro legenda, užfiksuota Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės metraštyje (ne anksčiau kaip 1405m.), vėliau perpasakota M.Strijkovskio Kronikoje (1582m.) Būdingi romantinės baladės bruožai. K8rinyje susipina tautos istorija ir tautosaka. Siužetas paimtas iš istorijos, bet sutautosakintas, baladiškai sukomponuotas. Istoriniai veikėjai (Kęstutis, Birutė) yra kartu ir tautosakiški, ir baladiški. Baladėje sukurtas Birutės paveikslas yra tapęs lietuvaitės simboliu.

  siųsti

Lyrinių kūrinių V.Kudirka yra nedaug parašęs: 10 originalių eilėraščių, keliolika pagal svetimus pavyzdžius parašytų pasakėčių ir keletas verstinių eilėraščių. Iš jų susidarė rinkinėlis "Laisvos valandos" (1899). Pats rinkinio pavadinimas lyg sako, kad eilėraščiai parašyti laisvalaikiu, tarp kitų didesnių darbų. Tačiau tie negausūs eilėraščiai V.Kudirkos darbuose ir kūryboje užima labai svarbią vietą. Juos visus galima pavadinti programiniais, proginiais, idėjiniais eilėraščiais, tautos atgimimo dienoraščiu.
V.Kudirkos poezija diktuojama ne jausmo, bet proto: jis dėsto juose tautai siektinus idealus. Eilėraščius poetas skyrė svarbiems gyvenimo įvykiams pažymėti: "Gražu, gražiau, gražiausia" - "Lietuvos" draugijos įkūrimui; universiteto baigimo proga parašė "Labora!", "Varpo" pirmajam numeriui - "Varpą", o laikraščio dešimtmečiui "Tautišką giesmę". Iš Kalvarijos kalėjimo išėjęs sukūrė eilėraščius "Valerijai" ir "Maniemsiems". V.Kudirkos "Tautiška giesmė" virto mūsų tautos himnu. Jame V.Kudirka išreiškė lietuvių tautai siektinus idealus, susintetino savo raštuose skelbiamas idėjas.

  siųsti

P.Vaičaičio poetinis palikimas negausus. Jo lyrikoje galima išskirti dvi pagrindines kryptis: visuomeninę-patriotinę ir asmeninę arba egocentrinę. Stipriausiai ir gražiausiai patriotinėje lyrikoje išreikšti tėvynės grožio ir ilgesio motyvai. Tėvynės gamtos grožis, surištas su nostalgija, įgyja vidinės šilumos. P.Vaičaičio poezijoje yra ir grynai socialinių motyvų. Skurdo motyvai įpinami į kontrastiškai šviesų foną, greta prabangos ir blizgėjimo - vargas, nepritekliai. Socialiniai motyvai dažnai yra susipynę su patriotiniais: laisvės ilgesys, tautai daromos skriaudos, materialinis skurdas ir darbų sunkumas dažniausiai subėga į vieną pagrindinę priežastį - į rusų valdžios priespaudą. Į praeitį P.Vaičaitis žiūri romantiškai, panašiai kaip S.Daukantas, Maironis, V.Kudirka. Praeities laikai buvo garbingi didžiosiomis laisvės kovomis. Egocentrinėje lyrikoje P.Vaičaitis yra tylaus liūdesio poetas.

  siųsti

1523m. išleista lotynų kalba parašyta "Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę" - tai pirmas didesnis grožinės literatūros kūrinys apie Lietuvą. Poemoje plačiai pavaizduota istorinė Lietuva, jos gamta. "Giesmėje..." nesiribojama pasakojimu apie stumbrą, girias ir medžioklę, joje apžvelgiami ir platesni Lietuvos gyvenimo įvykiai, santykiai su kaimyninėmis valstybėmis. Tai humanistinis pasaulietiška tema parašytas kūrinys. Jame propaguojama humanistinė etika, humanistinės pažiūros į žmonių tarpusavio santykius.
M.Husoviano supratimu, medžioklė - ne pramoga, o kovinės pratybos, grūdinančios jaunuomenę. Ilgame poemos epizode (apie 170 eilučių) pasakojama apie Lietuvos Didyjį kunigaikštį Vytautą. M.Husovianas aukština jį už griežtumą, valdingumą, nevengdamas pabrėžti jo žiauraus elgesio su nepaklusniais valdiniais. Poeto nuomone, Vytautas galėjo būti pavyzdžiu, atstatant valstybėje tvarką ir sustiprinant jos galią, kurią, be kitų faktorių, buvo palaužusi feodalų ir didikų tarpusavio kova dėl valdžios. Epinėje M. Husoviano poemoje, vietomis pasižyminčioje ryškiais meniniais vaizdais, yra nemaža lyrinių intarpų, kuriuose poetas reiškia savo patriotinius bei religinius jausmus ir samprotavimus.

  siųsti