Friedrich Nietzsche

Anapus gėrio ir blogio

(Daugiau)

Izraelis

Politinė struktūra

Valstybės santvarka

Izraelis yra parlamentinė demokratinė respublika su tarpusavyje nepriklausomomis įstatymų, vykdomosios valdžios ir teismų valdžios sistemomis. Valstybės priešakyje yra prezidentas, aukščiausias įstatymų leidimo organas yra Knesetas (parlamentas), vykdomosios valdžios organas - valdyba, teismų valdžią įgyvendina teismai, valdybos darbą kontroliuoja Valstybės kontrolierius. Įstatymų leidėjo valdžios, vykdomosios valdžios ir teismų valdžios atskyrimo principas nepadaro neįmanomu jų veiksmų suderinimo ir apribojimo.
Prezidentą ivrito kalba vadina “nasi” – tai senovinis Sinedrija (Sanhedrina) vadovo titulas. Senovės Izraelio valstybėje Sinedrijs buvo žydų tautos aukščiausias įstatymų leidybos ir teismų valdžios organas. Prezidentas yra valstybės formalus vadovas; prezidento institutas simbolizuoja valstybės suverenitetą ir vieningumą; Izraelio prezidentas beveik neturi realios politinės valdžios, jo neliečia partijų prieštaravimai.
Prezidento pareigas nusako įstatymas, ir jos pirmiausia susijusios su ceremonijų funkcijų vykdymu.
Prezidentas:
– atidaro pirmą naujai išrinkto Kneseto sesiją;
– paveda vienam iš Kneseto narių suformuoti valdybą;
– priima užsienio pasiuntinių akreditacinius laiškus;
– pasirašo Knesete priimtas sutartis ir įstatymus;
– remiantis atitinkamų organizacijų rekomendacijomis, skiria į pareigas teisėjus, Izraelio Banko vadovą ir Izraelio diplomatinių misijų vadovus užsienio valstybėse;
– remiantis Teisingumo ministro pranešimu, amnestuoti nusikaltėlius arba suminkštinti jiems bausmę.
Prezidento veikla dažnai viršija jo oficialių pareigų rėmus:
– jis yra tautos nacionalinio apsisprendimo ir įvairių gyventojų grupių nuomonių gynėjas;
– jis rūpinasi socialinių ir religinių sąjungų arba valstybinio masto judėjimo prestižo parama.
Prezidentą renka Knesete paprasta balsų dauguma vienam septynių metų periodui iš kandidatų, kuriuos iškelia, atsižvelgiant į jų asmenines savybes ir nuopelnus valstybės labui.

Knesetas

Knesetas, Izraelio valstybės aukščiausias įstatymų leidybos organas, tai vienerių rūmų parlamentas, susidedantis iš 120 atstovų. Jo pavadinimas, o taip pat deputatų skaičius kilo iš Didžiojo susirinkimo (Kneset ha-gdola) – žydų tautos atstovų tarybos, kuri buvo įsteigta Jeruzalėje 5 šimtmetį prieš mūsų erą, Ezros ir Nehemijos valdymo laiku. Knesetas turi aukščiausią įstatymų leidybos valdžią valstybėje. Valdyba privalo gauti Kneseto pasitikėjimo balsavimą, o taip pat nedelsiant atsistatydinti tuo atveju, jeigu dauguma parlamento narių jai išreiškė pasitikėjimą. Paprasta Kneseto narių balsų dauguma renkamas ir Valstybės prezidentas (valstybės vadovas, kuris vykdo pirmiausia ceremonialias funkcijas, o taip pat simbolizuoja nacijos vieningumą).

Teismų valdžios struktūra

Izraelio teismų sistema sukurtai, siekiant saugoti teisėtumą ir garantuoti žmogaus ir piliečio teises panašiai kaip analogiškose institucijose kitose demokratinėse valstybėse. Tačiau Izraelio teismų sistema yra nepaprastai atsakingoje ir komplikuotoje situacijoje, nes valstybėje nei vienos rašytos konstitucijos, kuri suvienytų žmogaus teisių deklaraciją su anglų įstatymais, kurie išliko nuo britų mandato laikų, o taip pat ryšium su įstatymų leidybos valdžios plačiais įgaliojimais.
Visos Izraelio teismų institucijos skirstomos į dvi pagrindines kategorijas: pirmai priklauso visuotinis teismas, žinomas kaip civilinis arba paprastas teismas, antrai – specialios jurisdikcijos teismų institucijos: karo tribunolai ir kt., turintys juridinę galią.
Šių dviejų kategorijų skirtumai pasireiškia jurisdikcijos apimtyje: visuotinio teismo jurisdikcija yra absoliuti, o tribunolų ir kitų panašių institucijų jurisdikcija yra ribota asmenų ratu, kuriam jos pavaldžios, arba nustatytų klausimų ratu, arba abiem kartu.

Kultūra

Izraelis tai sena žemė, bet jauna valstybė. Žydų kultūros 4000 metų istorija, sionizmo judėjimo 100 metų ir daugiau nei pusė šimtmečio trukmės modernios valstybės egzistavimas sukūrė savitą, unikalią kultūros mozaiką. Izraelio kultūra jau turi savo identiškumo ženklą, tačiau tuo pačiu laiku ji išsaugojo ypatingumą, kurį jai suteikia 70 įvairių bendruomenių, gyvenančių šioje valstybėje.

Kinematografas

Nėra abejonių, kad Izraelio kino menas tam tikru atžvilgiu atvaizduoja valstybės vystymosi procesą nuo jos įsteigimo ir laikotarpiu iki jo. Kinas yra kultūros forma, kuri gal būt daugiau nei kitos meno šakos praveria langą į Izraelį ir jos gyventojus, jų siekius ir egzistencijos dilemas.

Ankstyvuoju periodu filmuose buvo atvaizduojama sionizmo istorija ir mitiniai herojų paveikslai. Tai buvo skiriama tokioms rimtoms temoms, kaip karas, valstybės ideologija visumoje, kibucų ir valstybės vystymasis.

Taip pat, kaip į bet kurią kultūros formą, ir į Izraelio kino meną būtina žvelgti tarptautiniame kontekste, kuris akivaizdžiai yra įtakingas. Kadi tapo aišku, kad kinas gali atvaizduoti nacijos esmę ir tarptautiniame lygyje, vietiniai kino prodiuseriai pradėjo gauti valdybos paramą. 1979 metais Izraelio Švietimo ir kultūros ministerija steigė valdybos fondą, kurį vėliau ėmė remti ir Izraelio Pramonės ir prekybos ministerija. Šis fondas buvo įsteigtas, siekiant remti ir skatinti Izraelio meninių filmų gamybą. Lėšos filmų gamybai buvo suteiktos, remiantis scenarijaus įvertinimu ir nusakant jo kultūrinę socialinę vertę. Ši parama leido Izraelio kinui įsijungti į tarptautinių kino festivalių apyvartą, todėl daugelis filmų gavo kritikų pripažinimą ir apdovanojimus užsienio kino filmų festivaliuose.

Literatūra

Ivritas visuomet buvo kalba, kurią žydai naudojo liturgijoje, filosofijos traktatuose ir literatūroje. 19 šimtmečio pabaigoje ivritas kaip gyva, atnaujinta kalba tapo reikšmingu faktoriumi ir nacionalinio atgimimo judėjime, kurio kulminacija buvo politinis sionizmas. Britų mandato laiku ivritas, taip pat, kaip anglų ir arabų kalba, buvo oficialiai pripažinta valstybine kalba. Ivritas ir toliau vystosi net iki šių dienų.
Biblijoje sutinkami maždaug 8000 žodžių ivritu arba taip vadinama senovės hebrajų kalba. Dabar ivrite naudoja daugiau nei 120 000 žodžių.

Eliezers Ben-Jehuda (1858 - 1922) buvo žmogus, kam būtina padėkoti už ivrito atgaivinimą. Po emigracijos į Izraelio žemę 1881 metais jis pradėjo aktyviai naudoti ivritą buityje, o taip pat įdiegti jį mokykloje. Ben-Jehuda sukūrė tūkstančius naujų žodžių, įsteigė du periodinius leidinius ivritu. Jis dalyvavo Ivrito kalbos komisijos sukūrime 1890 metais, o taip pat apibendrino daugelį Modernios ir senųjų hebrajų kalbos didžiojo žodyno tomus. Darbas prie 17 tomų leidinio prasidėjo 1910 metais ir jį užbaigė Ben-Jehudas antra žmona ir sūnus 1959 metais.

Mokslas ir technologijos

Technologijos būsimai kartai

Dideli dalykai iš tiesų yra mažyčiai! Izraelis sudaro tiktai 1/50 dalį Artimųjų Rytų gyventojų skaičiaus ir užima tiktai 1/80 dalį Artimųjų Rytų žemių, bet, nežiūrint šių skaičių, įsigudrino būti pasaulio technologinių pasiekimų avangarde. Kaip gi Izraeliui pasisekė tiek daug pasiekti?

Pasiekimai įvairiose srityse

Izraelis garsus savo pasiekimais visose srityse, pradedant nuo aukštų technologijų, farmacijos ir biotechnologijų net iki pasiekimų medicinoje, žemės ūkyje ir daug kur kitur.

Pripažįstamas ir faktas, kad Izraelyje išleidžiamas labai didelis kiekis mokslinių publikacijų. Atsižvelgiant į jo nedidelę darbo jėgą, proporcionaliai sulyginus su kitomis pasaulio valstybėmis, galima pasakyti, kad Izraelyje yra didžiausias publikacijų skaičius gamtos moksle, inžinerinėje technikoje, žemės ūkyje ir medicinoje.

Vaizduotė ir kūrybinis potencialas

Štai, ką pasakė Šimons Peress, Izraelio prezidentas ir Nobelio premijos laureatas:
„Globalinė ekonomika keičiasi. Gerovė daugiau negaunama iš žemės. Ji atsiranda protuose. Žmogaus vaizduotė ir kūrybinis potencialas yra valstybės gerovės ir klestėjimo šaltinis. Nesvarbu, kiek mes turime žemės plotų ir gamtos resursų. Svarbu tai, ką mes galime įsivaizduoti ir sukurti. Nesvarbu, ką mes žinome. Svarbu yra tai, ko mes išmoksime.

Mokslas ir technologijos sugriauna ribas ir kategorijas. Valstybės, nesugebančios dalyvauti šiame procese, stumia savo gyventojus į skurdą ir izoliaciją.

Žemės ūkis

Izraelio žemės ūkis ir toliau klesti ir aprūpina didesniąją valstybės dalį maistu, tačiau eksporto sektoriaus rentabilumas paskutiniais metais žymiai sumažėjo. Iš visų su žemės ūkio kultūrų auginimu susijusiomis problemomis nuo valstybės įsteigimo laikų svarbiausia, sukelianti grėsmę derliui, yra vandens trūkumas. Nežiūrint to, valstybėje įdiegta vandens resursų gavybos ir perdirbimo programa kartu su drėkinimo metodų tobulinimu ir produktyviausių kultūrų auginimu žada saugumą ilgam laiko etapui.

Prognozės rodo, kad iki 2020 metų gyventojų skaičius Izraelyje išaugs vienu trečdaliu, pasiekiant 8,5 milijonus. Todėl žymiai padidės žemės ūkio produktų paklausa, be to, miestuose išaugs žemės plotų ir vandens panaudojimas. Žemės ūkyje naudojamo šviežio vandens kiekis 2000 metais jau radikaliai sumažintas 50% (580 milijonų kubinių metrų). 2020 metais jis bet kuriuo atveju pasieks šį rodiklį ir gali būti žymiai mažesnis. Vienu metu, maždaug 18% sumažės ir gyvulinkystėje naudojamos žemės plotas (šiuo metu 360 000 ha).

Atgavus Izraelio nepriklausomybę bendras apdorojamos žemės plotas išauga nuo 165 000 ha 1948 metais iki 420 000 ha mūsų dienomis, o žemės ūkio kooperatyvų skaičius nuo 400 iki 900 (įskaitant 136 arabų kaimus). Tuo pačiu laikotarpiu žemės ūkio produktų gamyba išauga 16 kartų, tris kartus viršijant gyventojų skaičiaus išaugimo tempą.

Turizmas

Yra labai daug priežasčių, kodėl žmonėms Izraelis toks patrauklus. Kai kuriems jis susijęs su šiltu, saulėtų klimatu. Kitus vilioja istorinių, archeologinių, religinių arba tiesiog gražių apžvalgos vietų ir gamtovaizdžių įvairovė. Dar kitus- patrauklus senoviško ir modernaus kontrastas. Tačiau tiesios visi pajunta kažkokią žodžiais neišreiškiamą papildomą dimensiją, būdingą Izraeliui, kuri padaro svečiavimąsi šioje žemėje neužmirštamu nuotykiu. Kai svečiuojatės Izraelyje pirmą kartą, jums neišvengiamai kyla išliekantis artumo pojūtis. Tiek daug pavadinimų, pasirodančių ant kelio ženklų, - Jeruzalė, Galilėjaus jūra, Nazaretas - žinomi jau nuo vaikystės. Jūs pergyvenate ypatingą jaudulį, einant istoriniais pėdsakais, einant Abraomo keliais prieš 4000 metų, karaliaus Dovydo - prieš 3000 metų, Jėzaus - prieš 2000 metų ir kryžiuočių keliais prieš 1000 metų.

Izraelis yra moderni valstybė, kuri sėkmingai suvienija seną, garsią istoriją su turistams palankia infrastruktūra, kuri leidžia kiekvienam maloniai praleisti savaitgalius. Nuostabūs paplūdimiai. Judrūs miestai. Gamtos draustiniai. Sveikatos kurortai. Religinės šventovės. Supermarketai. Turgūs. Koncertai parkuose. Nieko nėra lengviau, kaip patekti į Izraelį. Jis yra Viduržemio jūros rytuose, ir ten skrenda dešimtys tarptautinių avio linijų. 4 valandų trukmės iš Europos ir 9 valandų trukmės skrydimas iš Amerikos rytų pakrantės. Kai patekote čia, kompaktiška geografija leidžia patekti iš vienos vietos į kitą mašina, autobusu arba lėktuvu ir nereikalauja didelių laiko sąnaudų. Siekiant patekti iš Jeruzalės į Telavivą automašina, Jums prireiks mažiau nei valandos, iš Telavivo į Galilėjaus jūrą - dviejų valandų, iš Jeruzalės į Mirties jūrą - pusvalandžio.

Iš Biblijos laikų atėjusi tradicija liepia vaišingai keliautojus, Izraelio gyventojai laukia jūsų. Vis tiek, ar vykstate į Izraelį saulės, ar apžiūrėti stebuklingų gamtovaizdžių ir istorinių vietų, ar į kokį iš šimtų tarptautinių kongresų, kurie čia vyksta kiekvienais metais, Izraelis jus sužavės.

Prisijunkite prie šios nedidelės kelionės po Izraelį, ir jūs pajusite ypatingą "Izraelio dimensiją"!