Friedrich Nietzsche

Anapus gėrio ir blogio

(Daugiau)

Apskaitos mokesčių apžvalga

2012 Nr. 6

Registre viešinamos finansinės ataskaitos gali būti ir fiktyvios

Aldona Rajackienė

Daugybę metų Juridinių asmenų registras priimdavo netinkamai parengtus, neaudituotus ir tikrosios įmonių finansinės padėties neparodančius finansinių ataskaitų rinkinius. Kontroliuojančios institucijos, kuri prižiūrėtų, kokios ataskaitos pasiekia registrą, išskyrus žiniasklaidą, nebuvo, todėl niekas tos problemos nekėlė ir į prievolę pateikti registrui audituotas finansines ataskaitas buvo žiūrima pro pirštus. Finansų ministerija aiškindavo, kad tai turėtų daryti Registrų centras, o šis įrodinėjo, kad jam tikrinimo funkcija neprivaloma ir nenustatyta įstatymu.
Auditorius iki šiol jaudina tai, kad Juridinių asmenų registre skelbiami finansinių ataskaitų rinkiniai gali suklaidinti jų vartotojus, ir jie toliau siekia, kad būtų viešinamos tik teisėtos finansinės ataskaitos.


Niekas nekontroliavo, ar atliktas finansinių ataskaitų auditas

Nuo 2011 metų vasario 1 dienos įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12, 13 straipsnių pakeitimams ir įstatymo papildymams (pakeitimais nustatyta, kad duomuo apie draudėjo apdraustųjų skaičių yra viešas), Registrų centras turėjo tikrinti, ar bendrovės kartu su įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkiniu pateikia auditoriaus išvadą bei audito ataskaitą (jei joms tai privaloma). Tačiau redakcijai labiau pasidomėjus paaiškėjo, kad atsakingosios institucijos ilgokai nesusitarė dėl duomenų apie įmonėse dirbančių žmonių skaičių teikimo ir Registrų centras nekontroliavo, ar 2010 metų finansinių ataskaitų rinkinių auditas atliktas.
Primename, kad prievolė atlikti auditą nustatyta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu. Metinių finansinių ataskaitų auditas privalomas viešojo intereso įmonėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, akcinėms bendrovėms. Auditą privaloma atlikti ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse, tikrosiose ūkinėse ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, jeigu jų ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius: pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus - 12 mln. litų; balanse nurodyto turto vertė - 6 mln. litų; vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus - 50.

Finansinių ataskaitų priežiūrą siūlė įteisinti įstatymais

Praėjusiais metais Lietuvos auditorių rūmai ir Seimo Audito komitetas lyg ir suvienijo pajėgas siekdami, kad kas nors Lietuvoje prižiūrėtų, ar laikomasi Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo. Auditorių rūmai buvo įsitikinę, kad tie, kurie finansines ataskaitas priima, ir turėtų žiūrėti, ką priima, nes niekas kitas daugiau to daryti ir negalėtų, o be auditoriaus išvados būtų pateiktas ne visas dokumentų rinkinys. Registrų centras kaip trukdį tikrinti finansines ataskaitas įvardijo tai, kad negauna informacijos iš „Sodros" apie įmonių darbuotojų skaičių.
Dar 2010 metais Seimo Audito komitetas siūlė pakeisti įstatymus, kad būtų galima taikyti sankcijas įmonėms, nesilaikančioms Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytos pareigos atlikti įmonių metinių finansinių ataskaitų auditą ir pateikti auditoriaus išvadą bei audito ataskaitą.
Pagal Audito įstatymą audito tikslas yra nustatyti, ar finansinėse ataskaitose visais reikšmingais atvejais teisingai parodoma įmonės, kurios auditas atliktas, finansinė būklė, veiklos rezultatai ir pinigų srautai pagal teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, ar metiniame pranešime arba įmonės veiklos ataskaitoje pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų duomenis. Dauguma įmonių nepaisė reikalavimo pateikti audituotas finansines ataskaitas. Juridinių asmenų registrui pateiktos ataskaitos neparodydavo įmonės tikrosios finansinės būklės.
Seimo Audito komitetas priėmė sprendimą, kuriuo pasiūlė Teisingumo ministerijai parengti ir jam pateikti reikalingų teisės aktų pakeitimų projektus, kuriais būtų užtikrinta, kad būtų tinkamai atliekama Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatyta pareiga - atlikti finansinių ataskaitų auditą ir pateikti auditoriaus išvadą bei audito ataskaitą Juridinių asmenų registrui, taip pat užtikrinta vykdymo kontrolė ir realus atsakomybės už šios pareigos nevykdymą taikymas. Seimo Audito komitetas ragino imtis priemonių ir Registrų centrą, kad šis užtikrintų, jog Juridinių asmenų registre būtų viešinamos tik tinkamos įmonių finansinės ataskaitos.

Elektroninėse ataskaitų formose neliko galimybės atskleisti teisingą informaciją

Dar neišsprendus finansinių ataskaitų rinkinių audito problemų, iškilo naujų - įmones pasiekė Registrų centro reikalavimas nuo 2010 metų sausio mėnesio nebepriimti nei popierinių, nei programine įranga ABBYY eFormFiller sudarytų metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Finansinės ataskaitos turi būti pildomos ir teikiamos registrui tik interaktyviuoju būdu, t. y. vartotojai turi naudotis tik vienintele programine įranga - pačių pasirinkta interneto naršykle.
Registrų centras viešai priminė, kad įmonei prievolę deklaruoti finansinius veiklos rezultatus ir kaupti su tuo susijusius duomenis viešai prieinamame registre nustato Europos Sąjungos teisės aktai. Priminė ir tai, kad duomenų viešumas - svarbi prielaida užtikrinti verslo skaidrumą, tačiau įmonių finansinių ataskaitų duomenų skaidrumo siekis, dėl kurio auditoriai jau buvo pradėję minti takus valdžios koridoriuose, liko nepastebėtas.
Taigi nuo 2010-ųjų įmonės, kurių akcininkai patvirtindavo kitokios formos finansines ataskaitas nei teisingumo ministro patvirtinti elektroniniai ataskaitų rinkiniai, buvo priverstos perrašyti savo ataskaitų duomenis į Teisingumo ministerijos patvirtintas Registrų centro elektronines lenteles.
Tokios lentelės buvo laikytinos savotiškais akcininkų patvirtintų finansinių ataskaitų nuorašais. Padėtį apsunkino tai, kad jokia institucija neišdrįso viešai paaiškinti, ar Registrų centro elektroninės finansinių ataskaitų formos laikytinos teisėtomis.
Buvo akivaizdu, kad Juridinių asmenų registrui privalomos teikti elektroninės formos skiriasi nuo verslo apskaitos standartų (VAS) patvirtintų pavyzdinių finansinių ataskaitų formų. Svarbu tai, kad VAS leidžia pavyzdinėse ataskaitų formose nurodytus straipsnius papildyti naujais, kad būtų geriau pateikta informacija. Elektroninėse formose tokios galimybės neliko. Įstatymai įmones įpareigoja pateikti registrui tik akcininkų patvirtintas finansines ataskaitas, tačiau galima teigti, kad dėl formų neatitikimo registre viešai skelbiami jau tik finansinių ataskaitų nuorašai.
Kyla pagrįstas klausimas: ar elektroninius rinkinius gaunantys finansinės informacijos apie įmones pirkėjai perspėjami, kad gauna duomenis, kurie gali skirtis nuo įmonių akcininkų patvirtintų finansinių ataskaitų duomenų?

Audito išvada turi būti teikiama tik su audituotomis ataskaitomis

Reikėtų neužmiršti dar vieno labai svarbaus dalyko - audito išvada galioja tik toms finansinėms ataskaitoms, kurias peržiūrėjo auditoriai. Taigi elektroninės finansinių ataskaitų lentelės, į kurias duomenys perrašyti, tampa auditorių nepatvirtintos.
Beje, prieš porą metų įmonėms, kurios finansinių ataskaitų rinkinius sudarė ir tvirtino ne taip, kaip to reikia ir labai patogu Registrų centrui, o kaip reikalauja teisės aktai, buvo leidžiama jų kopijas pridėti prie elektroninio formato finansinių ataskaitų rinkinių ir taip pat viešai skelbti registre. Tuo buvo susirūpinta tik Vyriausybei sulaukus Finansų ministerijos pastabų, kad Ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB (47-49 str.) nustato reikalavimą viešinti tokias finansinių ataskaitų formas, pagal kurias buvo parengta auditoriaus išvada.
Auditoriai ir toliau reikalauja, kad audito išvada būtų teikiama tik kartu su audituotomis ataskaitomis. Teikiant ataskaitas ir audito išvadą atskirai gali pasitaikyti, kad kas nors sąmoningai ar nesąmoningai registrui pateiks kitokias ataskaitas, negu jos buvo audituotos. Ir tai ne vien tik auditorių atsakomybės klausimas, nes jeigu apgavystė išaiškėtų, auditoriai galėtų apsiginti ir įrodyti, kad jie atliko kitų ataskaitų auditą (pasilieka jų kopijas).
Auditoriai siekia apsaugoti savo profesijos vardą ir nori teisingų finansinių ataskaitų, nes kilus skandalui, kad kurios nors įmonės balansas yra visai prastas, o auditoriai parašė gerą išvadą, teisybė išaiškėtų gal po mėnesio ar dviejų. Visą tą laiką auditoriai būtų kalti, kad blogai atliko auditą, o kai juos išteisintų, ne visi apie tai ir išgirstų.
Auditorių nuomone, Registrų centras rūpinasi, kad duomenis gautų jam patogiu būdu, bet ar tie duomenys teisingi - niekam nerūpi. Kai įmonių akcininkai tvirtina vienas finansines ataskaitas, o registrui pateikiami kitokio formato duomenys, klaidų tikimybė didžiulė. Kyla pagrįstas klausimas: ar Juridinių asmenų registre viešai skelbiamos įmonių finansinės ataskaitos iš tikrųjų yra teisėtos?

Negalės laiku išsimokėti tarpinių dividendų

Nuo šių metų kovo mėnesio įsigaliojus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimui, kai kurios įmonės dividendus galės mokėti kelis kartus per metus. Skiriant dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, turi būti sudarytas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys. Jeigu atliekamas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas, turi būti audituotas ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys.
Kai šis straipsnis buvo baigiamas rengti spaudai, Juridinių asmenų registras dar nebuvo pasirengęs priimti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių. Teisininkai jau perspėjo, kad tai gali gerokai apsunkinti akcininkų teisę gauti tarpinius dividendus, nes pagal nustatytą tvarką tarpinių dividendų nebus galima išmokėti, jeigu registrui nebus pateikta tarpinė finansinė ataskaita ir tarpinis pranešimas.

Redakcija tikisi dar ne kartą sugrįžti prie šių temų ir aiškintis, kodėl skaidrumą ir pagalbą verslui deklaruojančios valdžios įstaigos ir valstybės įmonė Registrų centras pirmiausia siekia palengvinti gyvenimą sau, o ne verslui.

Nr. 6 anonsai

Apmokėjimas už atostogas
Auditorė
Dalia PLAČENYTĖ
Straipsnyje panagrinėsime, kaip reikėtų apmokėti už suteiktas atostogas. Pagal Darbo kodekso 176 str. 1 dalį „kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis", mokamas už darbo dienas pagal įmonės arba darbuotojo darbo grafiką (išskyrus suminę darbo laiko apskaitą taikančias įmones). Įmonių buhalteriams, atsakingiems už darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą, ne vieną kartą per mėnesį tenka prisiminti vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką.
Pagrindinis norminis aktas, reglamentuojantis vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, yra LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 650 „Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo". Šiame nutarime nustatyta, koks pasirenkamas skaičiuojamasis laikotarpis, kokios su darbo santykiais susijusios sumos įskaitomos į vidutinį darbo užmokestį, kada skaičiuojamas vienos valandos vidutinis darbo užmokestis, o kada įmonė gali pasirinkti skaičiuoti vienos dienos vidutinį darbo užmokestį.
Įprastoje situacijoje skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kai atsiranda prievolė skaičiuoti vidutinį darbo užmokestį. Į vidutinį darbo užmokestį įskaitomos visos sumos, per skaičiuojamąjį laikotarpį apskaičiuotos darbuotojui už dirbtą laiką arba atliktą darbą, įskaitant premijas, priedus, priemokas už konkretų mėnesį ar praėjusį ilgesnį laikotarpį atliktą darbą. Įvertinamas visas faktiškai dirbtas laikas ir kiti jam prilyginti laikotarpiai.
Išsamiau apie tai - naujausiame žurnalo numeryje.

Draudimo įmokų lengvatą taikykime atsargiai!
Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokų apmokestinimas GPM, PM ir VSD įmokomis

Auditorė
Jūratė Greimienė

Darbdaviai gerai žino, kad vykdant veiklą, kuri potencialiai pavojinga žmogaus sveikatai ir gyvybei, geriau apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų. Tokio draudimo populiarumą lėmė ne tik atsirandantis saugumo jausmas, atitinkamų institucijų reikalavimas apdrausti darbuotojus, norint gauti leidimus vykdyti veiklą, bet ir iki 2010 metų galiojusios lengvatinės draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokų bei gautų išmokų apmokestinimo sąlygos. Tačiau nuo 2010 metų mokestinio laikotarpio įsigaliojo naujos pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo taisyklės. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartis, reikšmingas nagrinėjant tokio draudimo įmokų ar išmokų apmokestinimo klausimus. Taigi iš inercijos sudarius draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį gali tekti nuo draudimo įmokų susimokėti GPM ir VSD įmokas. Norintys pasinaudoti mokesčių lengvatomis turi būti atidūs jau sudarydami tokio draudimo sutartį. Šiame straipsnyje aptarsime mokesčių reglamentų nuostatas ir nagrinėsime atvejus, kada draudimo įmokos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, valstybinio socialinio draudimo įmokomis ar pelno mokesčiu.
Daugiau apie tai - naujausiame žurnalo numeryje.

Objektyvios priežastys netikslinti prekių pirkimo PVM atskaitos

Aida Švedarauskienė
UAB „Pačiolis"

Nuo šių metų įsigaliojo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 66 straipsnio papildymas: PVM atskaitos nereikia tikslinti ne tik dėl prarasto prekių kiekio, neviršijančio teisės aktų nustatytų natūralios netekties normų, taip pat dėl prekių, prarastų dėl force majeure arba nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos, bet ir prekių, prarastų dėl kitų, nuo PVM mokėtojo nepriklausančių priežasčių. Įstatymo nuostata iškėlė nemažai klausimų: kokios priežastys gali būti laikomos nuo PVM mokėtojo nepriklausančiomis, kokių reikia įrodymų ir panašiai. Iš dalies į šiuos klausimus atsako VMI paskelbtas PVMĮ 66 straipsnio komentaro papildymas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, kada praradus prekes galima pasinaudoti galimybe netikslinti pirkimo PVM atskaitos.
Plačiau apie tai - naujausiame žurnalo numeryje.

 

2012 Nr. 3

Pinigų srautų ataskaitą verta sudaryti visiems
Laima Čingienė
Apskaitos specialistė

Finansinių ataskaitų rinkinyje, be kitų, yra ir pinigų srautų ataskaita. Kadangi ją privalu sudaryti nedaugeliui įmonių, šios ataskaitos nerengiantys buhalteriai dažniausiai neišmano, kaip tai daryti. Kartu nežino ir šios ataskaitos teikiamos naudos. Straipsnyje aptarsime pinigų srautų ataskaitos ypatumus ir pagrindinius jos rengimo principus.

Pinigų srautų ataskaitą rengia ne visi. Ją turi sudaryti tik įmonės, kurios privalo rengti nesutrumpintą balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir aiškinamąjį raštą. Tai tokios įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija nurodytus dydžius dvejus iš eilės finansinius metus, įskaitant ataskaitinius finansinius metus:
1) grynosios pardavimo pajamos per ataskaitinius finansinius metus - 10 mln. litų;
2) balanse nurodyto turto vertė - 6 mln. litų;
3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus - 15.
Mažesnės įmonės, nors ir neprivalo, gali savanoriškai rengti pinigų srautų ataskaitas. Tačiau paprastai sudaromos tik teisės aktų reikalaujamos ataskaitos ir pamirštamas pagrindinis finansinės apskaitos ir atskaitomybės tikslas - teikti informaciją, reikalingą verslo sprendimams priimti. Apibūdinant šią ataskaitą užtenka pasakyti, kad ji teikia tokią informaciją, kokios nesužinosime iš jokios kitos ataskaitos.

Kodėl verta rengti pinigų srautų ataskaitą?

Balansas, kuris laikomas pagrindine finansine ataskaita, parodo įmonės būklę tam tikru laiko momentu - paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Tačiau balanse atskleista finansinė būklė nuolat kinta - netgi finansinės ataskaitos sudarymo dieną ji jau būna kitokia, nei parodyta balanse, nes jis sudaromas praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pelno (nuostolių) ataskaita parodo įmonės per ataskaitinį laikotarpį gautą pelną ar patirtus nuostolius, apskaičiuotus taikant kaupimo principą. Tačiau šioje ataskaitoje išvestas grynasis pelnas dar negarantuoja įmonės veiklos sėkmės, nes įmonės kasdienei veiklai už pelną kur kas svarbesni pinigai.
Kad į finansinių ataskaitų rinkinį reikėtų įtraukti ataskaitą, kurioje būtų atskleidžiamos tik įplaukos ir išmokos, pradėta kalbėti praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Tuo metu svarbiausiu finansinių ataskaitų rinkinio pranašumu pradėta laikyti investuotojams ir kreditoriams suteikiama galimybė įvertinti būsimas įplaukas ir išmokas. 1988 metais JAV į finansinių ataskaitų rinkinį buvo įtraukta nauja privaloma ataskaita - pinigų srautų ataskaita. Netrukus JAV pavyzdžiu pasekė ir Didžioji Britanija. 1992 metais pasirodė nauja 7-ojo tarptautinio apskaitos standarto „Pinigų srautų ataskaita" redakcija. Joje taip pat buvo numatyta rengti ataskaitą, atskleidžiančią pinigų srautus.

Pinigų srautų ataskaitos išskirtinumas:
● Parodo įmonės finansų struktūrą. Pinigų srautų ataskaita visų pirma atskleidžia, kaip įmonėje juda pinigai. Šios informacijos neparodo jokia kita finansinė ataskaita: tą galima pamatyti nebent įvertinus įvairių laikotarpių duomenis ir atlikus sudėtingus perskaičiavimus. Pinigų srautų ataskaitoje visi pinigų srautai suskirstyti pagal veiklos rūšis. Skaitant pinigų srautų ataskaitą, galima aiškiai pamatyti, iš kur įmonė gauna pinigų ir kaip ji juos naudoja. Investuotojai ir kreditoriai nori matyti, ar įmonės turimi pinigai uždirba daugiau pinigų. Jeigu įmonė didžiąją dalį pinigų gauna skolindamasi, vadinasi, vėliau ji turės grąžinti tas skolas. Tuomet būtina įvertinti pagrindinės veiklos pinigų srautus. Jeigu įmonės įplaukų daugumą sudaro įplaukos iš pagrindinės veiklos, tai įmonė dirba efektyviai. Jei įmonės pagrindinės veiklos pinigų srautai labai maži ar net neigiami (daugiau išleidžia, nei gauna), įmonės vadovai turėtų susirūpinti įmonės mokumu ateityje. Tada reikėtų atlikti išsamesnę įmonės veiklos efektyvumo analizę.
● Parodo, kodėl pelnas nesutampa su grynaisiais pinigų srautais. Pajamos ir sąnaudos apskaitoje registruojamos laikantis kaupimo principo: pajamos registruojamos tada, kai uždirbamos, o sąnaudos - tada, kai patiriamos. Pajamų ir sąnaudų skirtumas yra įmonės pelnas. Tačiau, kad ir kiek pelno gautų, įmonė beveik negali dirbti neturėdama grynųjų pinigų. Pajamų ir sąnaudų registravimas apskaitoje nereiškia pinigų gavimo ar išmokėjimo. Pinigai jau galėjo būti gauti ar sumokėti anksčiau, dar bus arba visai nebus gauti ar sumokėti.
Priimant finansinius sprendimus, būtina įvertinti įmonės pinigų srautus. Tarkime, įmonė pardavė skolon pirkėjui prekių. Iš šios operacijos uždirbo pajamų, apskaičiavo pelną. Akcininkai nusprendė pelną išsimokėti dividendais. Čia svarbu atkreipti dėmesį į faktą, kad dividendai turi būti mokami pinigais. Jeigu įmonė per ataskaitinį laikotarpį kitų operacijų neatlieka, skirstant pelną dividendai mokami ne iš per ataskaitinį laikotarpį, o per ankstesnius laikotarpius gautų pinigų. Žinoma, jeigu jų įmonė turi. Dar sudėtingesnė situacija susiklostytų, jeigu įmonė, atsižvelgdama į šį pelną, paimtų paskolą. Įmonė grąžintų paskolą atgavusi pirkėjo skolą. Tačiau jeigu pirkėjas bankrutuotų ir skolos nepadengtų, įmonė galbūt neturėtų iš ko grąžinti paskolos. Tada jai pačiai galbūt tektų kelti bankroto bylą.
Pinigų srautų ataskaita rengiama nesilaikant kaupimo principo, t. y. joje parodomos tik pinigų srautus kuriančios ūkinės operacijos. Jei pinigai gaunami - rodomos įplaukos, jei išmokami - išmokos. Aptartu atveju prekes pardavus pirkėjui skolon, pinigų srautų ataskaitoje ta ūkinė operacija neatskleidžiama, tačiau joje bus matoma paimta paskola. Pinigų srautų ataskaita rodys, kad, nors įmonė ir uždirbo pajamų, pinigų dividendams mokėti ji neturi. Todėl akcininkai, skirdami dalį pelno dividendams, turėtų daugiau dėmesio skirti pinigų srautų ataskaitoje parodytoms sumoms.
● Leidžia prognozuoti. Pinigų srautų ataskaita ne tik parodo, kiek pinigų įmonė išleido ir gavo per ataskaitinį laikotarpį, bet ir leidžia prognozuoti ateitį. Remiantis pinigų srautų ataskaitoje pateiktais skaičiais, jų dinamika, galima įvertinti įmonės mokumą ir likvidumą. Juk įmonės bankrutuoja ne tada, kai patiria nuostolių, atskleidžiamų pelno (nuostolių) ataskaitoje, o tada, kai joms pritrūksta pinigų įsipareigojimams vykdyti. Galimybė įvertinti, ar ateityje įmonė galės vykdyti įsipareigojimus, toliau plėsti ir vykdyti savo veiklą, yra viena svarbiausių finansinės atskaitomybės funkcijų.
● Leidžia palyginti. Įmonės, tvarkydamos apskaitą, vadovaujasi savo apskaitos politika. Apskaitos politikos nėra vienodos - kiekviena įmonė pasirenka priimtiniausius apskaitos metodus. Dėl taikomų skirtingų apskaitos politikų, paskirų įmonių finansinių ataskaitų duomenys tampa sunkiai palyginami. Be to, pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikti rezultatai labai priklauso nuo įmonės pasirinktos apskaitos politikos. Keičiant apskaitos politiką, galima manipuliuoti finansinių ataskaitų duomenimis.
Sudarant pinigų srautų ataskaitą, to neįmanoma daryti. Pinigų judėjimas yra objektyvus dalykas, todėl apskaitos politika jam įtakos neturi. Visada yra aišku, ar pinigai gauti, ar negauti, ar išmokėti, ar ne - šiuo klausimu nieko vertinti nereikia. Todėl iš visų finansinių ataskaitų pinigų srautų ataskaitos duomenys yra labiausiai palyginami su kitų įmonių ataskaitų duomenimis.

Pinigų srautai grupuojami pagal veiklos rūšis

Pinigų srautų ataskaitoje visos įplaukos ir išmokos grupuojamos pagal pinigų srautus kuriančios veiklos rūšis: pagrindinės veiklos pinigų srautai, investicinės veiklos pinigų srautai ir finansinės veiklos pinigų srautai. Veiklos rūšių pavadinimai primena pelno (nuostolių) ataskaitos pajamų ir sąnaudų grupių pavadinimus, tačiau patys grupavimo kriterijai pelno (nuostolių) ataskaitoje ir pinigų srautų ataskaitoje skiriasi. Tarkime, pelno (nuostolių) ataskaitoje ilgalaikio turto perleidimo rezultatas priskiriamas kitai veiklai, o pinigų srautų ataskaitoje už perleistą turtą gauti pinigai rodomi investicinės veiklos pinigų srautų grupėje.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai apima įplaukas ir išlaidas, susidarančias įmonei perkant ir parduodant prekes, gaminant ir parduodant produktus, teikiant paslaugas ir pan. Pinigų srautų ataskaitoje nurodoma pagrindinė veikla atitinka pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodomas tipinės ir kitos (netipinės) veiklos rūšis, išskyrus vieną išlygą - pinigų srautai, susidarantys įsigyjant ir perleidžiant ilgalaikį turtą, priskiriami ne pagrindinės veiklos (pelno (nuostolių) ataskaitoje ši veikla laikoma kita (netipine) veikla), o investicinės veiklos pinigų srautams. Teigiami pagrindinės veiklos pinigų srautai rodo, kad įmonė, vykdydama pagrindinę veiklą, gauna pakankamai apyvartinių lėšų, reikalingų tolesnei plėtrai. Jeigu jie neigiami, galbūt įmonės veikla neefektyvi - būtina išsamiau analizuoti to priežastis.
Investicinės veiklos pinigų srautai susidaro įmonei vykdant investicinę veiklą - pinigus leidžiant tam, kad šie uždirbtų daugiau pinigų. Tai minėtasis ilgalaikio turto įsigijimas ir perleidimas, kitų įmonių akcijų įsigijimas bei perleidimas ir su jomis gaunami dividendai, suteiktos bei susigrąžintos paskolos ir nuo jų apskaičiuotos palūkanos, kt. Teigiami investicinės veiklos pinigų srautai rodo, kad iš įmonės investicijų gaunama pakankama grąža. Tačiau reikėtų įvertinti, ar jie randasi gaunant palūkanas ir dividendus, ar perleidžiant turimą ilgalaikį turtą ir investicijas. Pastaroji priežastis gali reikšti, kad įmonei trūksta apyvartinių lėšų veiklai vykdyti.
Finansinės veiklos pinigų srautai randasi, kai įmonė savo veiklą finansuoja naudodama išorės finansavimo šaltinius. Finansinės veiklos pinigų srautai yra dviejų rūšių: susiję su įmonės savininkais (akcijų išleidimas, išleistųjų įsigijimas, akcininkų įnašai nuostoliams padengti, mokami dividendai, kt.) ir susiję su kitais finansavimo šaltiniais (paskolų gavimas ir grąžinimas, mokamos palūkanos, lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimai, kt.). Teigiami finansinės veiklos pinigų srautai reiškia, kad įmonė veiklai vykdyti skolinasi pinigų, t. y. kad iš vykdomos veiklos negaunama pakankamai apyvartinių lėšų. Vis dėlto į finansinės veiklos pinigų srautus reikėtų žvelgti plačiau - galbūt įmonė skolintus pinigus investuoja (tą galima matyti iš investicinės veiklos pinigų srautų), tikėdamasi didesnės grąžos, nei yra mokėtinos palūkanos.

Pirmenybė - tiesioginiam būdui

Pinigų srautų ataskaita gali būti sudaroma tiesioginiu ir netiesioginiu būdais. Būdą renkasi pati įmonė. Tiesioginiu būdu rengiamoje pinigų srautų ataskaitoje aiškiai parodoma, iš kur gaunami pinigai ir kur jie naudojami. Netiesioginiu būdu rengiamoje pinigų srautų ataskaitoje rodomos ne įplaukos ir išmokos, o atskleidžiamos priežastys, kodėl pinigų likučio pokytis per ataskaitinį laikotarpį skiriasi nuo pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikto grynojo ataskaitinio laikotarpio rezultato. Svarbu tai, kad netiesioginiu būdu rengiamoje pinigų srautų ataskaitoje netiesiogiai atskleidžiami tik pagrindinės veiklos pinigų srautai. Finansinės ir investicinės veiklos pinigų srautai rodomi tik tiesioginiu būdu.
Kad būtų aiškiau matyti, kuo skiriasi tiesioginiu ir netiesioginiu būdais parengtos pinigų srautų ataskaitos, pateiksime paprastą pavyzdį. Įmonė įsteigta 2011 m. spalio mėn. Jos įstatinis kapitalas (10 000 Lt) padengtas grynaisiais pinigais. Už šiuos pinigus įmonė įsigijo organizacinės technikos (5 000 Lt, pirkimo PVM - 1 050 Lt) ir ją priskyrė ilgalaikiam materialiajam turtui. Skolon nupirko prekių, skirtų perparduoti, už 3 000 Lt (pirkimo PVM - 630 Lt). Dalį skolos (1 500 Lt) įmonė padengė 2011 metais. Be to, per 2011 metus pardavė prekių už 2 500 Lt (pardavimo PVM - 525 Lt). Prekių įsigijimo savikaina - 2 000 Lt. Pirkėjai už prekes atsiskaitė iš karto. Per 2011 metus apskaičiuota 300 Lt ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma.
Remiantis šiais duomenimis parengtos pinigų srautų ataskaitos. 1 lentelėje pateikta tiesioginiu būdu parengta ataskaita. Joje aiškiai matyti, kiek pinigų per 2011 metus gauta iš pirkėjų ir kiek sumokėta tiekėjams.

***
1 lentelė
2011 m. gruodžio 31 d. PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
(parengta tiesioginiu būdu)
Eil. Nr. Straipsniai Pastabos Nr. Finansiniai metai
I. Pagrindinės veiklos pinigų srautai
I.1. Ataskaitinio laikotarpio pinigų įplaukos (su PVM) 3 025
I.1.1. Pinigų įplaukos iš klientų 1 3 025
I.2. Ataskaitinio laikotarpio pinigų išmokos (2 550)
I.2.1. Pinigai, sumokėti žaliavų, prekių ir paslaugų tiekėjams (su PVM) 2 (2 550)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 475
II. Investicinės veiklos pinigų srautai
II.1. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimas 3 (5 000)
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (5 000)
III. Finansinės veiklos pinigų srautai
III.1. Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais 10 000
III.1.1. Akcijų išleidimas 4 10 000
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai 10 000
V. Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) 5 475
VI. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 0
VII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 5 475

Paaiškinimai:
1 - įplaukos, gautos pardavus prekes už grynuosius pinigus. Rodomos kartu su PVM (2 500 Lt + 525 Lt).
2 - prekių tiekėjams grąžinta skolos dalis (1 500 Lt) ir ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM (1 050 Lt).
3 - grynaisiais pinigais padengta ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina (5 000 Lt).
4 - grynaisiais pinigais gauti akcininkų įnašai (10 000 Lt).
***

2 lentelėje pateikta netiesioginiu būdu parengta pinigų srautų ataskaita. Šiuo būdu parengti pinigų srautų ataskaitą gana lengva - sumos perskaičiuojamos remiantis kitų finansinių ataskaitų duomenimis. Tačiau suprasti, ką reiškia joje nurodytos sumos, gana sudėtinga.
Maket: toliau lentelę su tekstu nuo *** iki *** galima dėti šalia teksto atskirame blokelyje.
***
2 lentelė
2011 m. gruodžio 31 d. PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
(parengta netiesioginiu būdu)
Eil. Nr. Straipsniai Pastabos Nr. Finansiniai metai
I. Pagrindinės veiklos pinigų srautai
I.1. Grynasis pelnas (nuostoliai) 1 200
I.2. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 2 300
I.4. Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas 3 (1 000)
I.9. Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas 4 (1 155)
I.12. Trumpalaikių skolų tiekėjams ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) 5 (2 130)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 475
II. Investicinės veiklos pinigų srautai
II.1. Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimas 6 (5 000)
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (5 000)
III. Finansinės veiklos pinigų srautai
III.1. Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais 10 000
III.1.1. Akcijų išleidimas 7 10 000
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai 10 000
V. Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) 5 475
VI. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 0
VII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 5 475

Paaiškinimai:
1 - grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas, apskaičiuotas iš pardavimo pajamų (2 500 Lt) atėmus pardavimo savikainą (2 000 Lt) ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudas (300 Lt).
2 - ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos.
3 - atsargų likučio padidėjimas per 2011 m. (3 000 Lt - 2 000 Lt).
4 - per 2011 m. apskaičiuota iš biudžeto grąžintino PVM suma (1 050 Lt + 630 Lt - 525 Lt).
5 - skolų tiekėjams padidėjimas per 2011 m. (3 630 Lt - 1 500 Lt).
6 - grynaisiais pinigais padengta ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina (5 000 Lt).
7 - grynaisiais pinigais gauti akcininkų įnašai (10 000 Lt).
***

Kaip matyti iš pavyzdžių, tiesioginiu būdu parengta pinigų srautų ataskaita yra daug informatyvesnė. Būtent tiesioginiam pinigų srautų ataskaitos rengimo būdui pirmenybę teikia ir tarptautiniai apskaitos standartai. Rengiant pinigų srautų ataskaitą tiesioginiu būdu reikia turėti didesnį įdirbį ir žinių, nei rengiant ją netiesioginiu būdu. Todėl įmonės registrus reikia tvarkyti taip, kad būtų galima nesunkiai gauti duomenis apie įmonės įplaukas ir išmokas. Tinkamai pasiruošus, pinigų srautų ataskaitą rengti tiesioginiu būdu taps nesunku, o įgudus - netgi paprasta.

ANONSAI

Vertybinių popierių sandoriai: pelno mokesčio apskaičiavimas

Pelno mokesčio įstatymas (PMĮ) tam tikrais atvejais nustato pajamų, gautų už perleistus vertybinius popierius, apmokestinimo lengvatų. Kita vertus, nustato nemažai vertybinių popierių perleidimo nuostolių pripažinimo apribojimų. Šio straipsnio tikslas - atkreipti dėmesį į įvairias PMĮ nuostatas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos komentarus, aktualius sudarant vertybinių popierių sandorius. Pažymėtina, kad dėl ribotos apimties straipsnyje nebus nagrinėjamos PMĮ nuostatos, susijusios su įmonių įstatinio kapitalo mažinimu bei įmonių likvidavimu, ir sąlygos, kaip mokestinį nuostolį, patirtą perleidus vertybinius popierius, galima perduoti kitai įmonei.
Išsamiau apie tai - žurnalo „Apskaitos ir mokesčių apžvalga" Nr. 3.

Vėluojantis darbo užmokestis: darbdavio atsakomybė ir darbuotojo teisės


Vadovaujantis Darbo kodekso 207 str. nuostatomis, darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Konkrečios datos nustatomos kolektyvinėje arba darbo sutartyje. Darbuotojas gali raštu paprašyti mokėti atlyginimą vieną kartą per mėnesį, taip pat nurodydamas konkrečią datą.
Jeigu ne dėl darbuotojo kaltės darbdavys vėluoja mokėti darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai darbo užmokestis turėjo būti sumokėtas, ir baigiami skaičiuoti jų išmokėjimo dieną įskaitytinai. Jeigu darbo užmokestis mokamas dalimis, atlyginimo išmokėjimo dieną delspinigiai dar skaičiuojami nuo visos uždelstos sumos, o nuo sekančios dienos po dalies atlyginimo išmokėjimo skaičiuojami nuo likusios mažesnės sumos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymu (1996 m. vasario 20 d. Nr. I-1214) delspinigių dydį kiekvienais metais nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pagal 2011 m. sausio 20 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą Nr. A1-28 delspinigių dydis sudaro 0,07 procento nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną.
Plačiau apie tai - žurnalo „Apskaitos ir mokesčių apžvalga" Nr. 3.

Produktų savikainos kalkuliavimo esmė: bendrasis ir kintamasis kalkuliavimas

Produktų savikainos kalkuliavimo esmė: bendrasis ir kintamasis kalkuliavimas Praktikoje tai­kant ben­drojo kal­ku­lia­vi­mo būdą ap­skai­čiuo­ja­ma pil­no­ji ar­ba net­gi ko­mer­ci­nė pro­duk­tų sa­vi­kai­na, o tai­kant kin­ta­mo­jo kal­ku­lia­vi­mo būdą – ga­my­bi­nė pro­duk­tų sa­vi­kai­na. Abu šie sa­vi­kai­nos ap­skai­čia­vi­mo bū­dai tu­ri sa­vo pranašumų ir trū­ku­mų, ta­čiau vadybos ir kaštų ap­skai­tos atžvilgiu daž­nai ra­cio­na­liau tai­ky­ti kin­ta­mo­jo kal­ku­lia­vi­mo metodą. Bet ku­riuo at­ve­ju bu­hal­te­riams rei­kia iš­ma­ny­ti abu – ir ben­dro­jo, ir kin­ta­mo­jo – kal­ku­lia­vi­mo būdus.                       Pro­duk­tų sa­vi­kai­nos ap­skai­čia­vi­mas va­di­na­mas pro­duk­tų sa­vi­kai­nos kal­ku­lia­vi­mu (lot. cal­cu­la­tio – skai­čia­vi­mas). Tra­di­ciš­kai var­to­ja­ma są­vo­ka „pro­duk­ci­jos sa­vi­kai­nos kal­ku­lia­vi­mas“, nors, su­pran­ta­ma, kal­ku­liuo­ti rei­kia ne tik ma­te­ria­lio­s pro­duk­ci­jos, bet ir pa­slau­gų sa­vi­kai­ną. Ga­my­bos iš­lai­dų ap­skai­tai ir pro­duk­ci­jos sa­vi­kai­nos kal­ku­lia­vi­mui ten­ka maž­daug du treč­da­liai me­nedž­men­to ap­skai­ti­nin­kų dar­bo lai­ko ir ki­to­kių są­nau­dų. Ki­ta ver­tus, to­li gra­žu ne vi­suo­met nau­din­ga ap­skai­čiuo­ti pil­ną­ją pro­duk­tų sa­vi­kai­ną, nes kar­tais toks ap­skai­čia­vi­mas tik klai­di­na va­dy­bi­nin­kus, pri­iman­čius spren­di­mus kaš­tų ap­skai­tos in­for­ma­ci­jos pa­grin­du. Kad perprastume kal­ku­lia­vi­mo es­mę, pir­miau­sia pra­dė­kime nuo klau­si­mo, ko­kias iš­lai­das tiks­lin­ga įver­tin­ti ap­skai­čiuo­jant pro­duk­tų sa­vi­kai­ną? Tai nustatyti gali padėti du pagrindiniai me­to­dai: 1) kai į pro­duk­to sa­vi­kai­ną įskai­čiuo­ja­mos vi­sos per tam tik­rą lai­ką pa­da­ry­tos iš­lai­dos, įskaitant ir ben­drąsias, bei pa­skirs­tomos pro­por­cin­gai ku­riai nors ba­zei; 2) kai į pro­duk­tų sa­vi­kai­ną įskai­čiuo­ja­mos tik kin­ta­mo­sios (ne­bū­ti­nai tie­sio­gi­nės!) iš­lai­dos. Pir­ma­sis iš šių me­to­dų va­di­na­mas ben­dro­jo kal­ku­lia­vi­mo (angl. ab­sorb­tion ar­ba full cos­ting), o ant­ra­sis – kin­ta­mo­jo kal­ku­lia­vi­mo (angl. va­riab­le cos­ting).Daugiau apie tai – žurnalo „Apskaitos ir mokesčių apžvalga“ Nr. 3.

2012 Nr. 2 

Duomenų tikslinimas, sudarant finansines ataskaitas, ne visada reiškia klaidų taisymą

Auditorius Gintautas Deveikis

Rengiant finansines ataskaitas, dažnai tenka tikslinti apskaitos duomenis dėl pavėluotai gautų PVM sąskaitų faktūrų, dėl derinant tarpusavio skolas paaiškėjusių neatitikimų, dėl nustatytų įvairių mokesčių nepriemokų, kitų duomenų koregavimo atvejų. Kartais klaidingai manoma, kad visi šie koregavimai - klaidų taisymas. Iš tikrųjų yra ir daugiau koregavimo kategorijų. Tai apskaitinių įvertinimų tikslinimas ir apskaitos politikos keitimas. Kad būtų reikiamai priskiriama vienai iš šių kategorijų, svarbu renkantis tinkamus duomenų tikslinimo buhalterinius įrašus, o aiškinamajame rašte atskleidžiant reikalaujamą informaciją. Straipsnyje aptarsime dažniausius koregavimo atvejus - apskaitos klaidų taisymą ir apskaitinių įvertinimų tikslinimą.

Apskaitos duomenų koregavimą reglamentuoja 7-asis verslo apskaitos standartas (VAS) „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir apskaitos klaidų taisymas". Pagal šį standartą apskaitiniams įvertinimams priskiriamas įmonės turto vertės pasikeitimo, nusidėvėjimo ar įsipareigojimų realumo įvertinimas vadovaujantis verslo apskaitos standartais. Klaidomis laikomi netikslumai, kurie atsiranda dėl netikslių matematinių skaičiavimų, netinkamai taikomos apskaitos politikos ar klaidingai interpretuojamų faktų, apgaulės ar apsirikimo.
Taigi, apskaitinių įvertinimų tikslinimui priskiriami neišvengiami koregavimai, kai tikslinamos sumos nebuvo įmanoma iš anksto objektyviai nustatyti. Klaidų taisymas - tai atvejai, kai netikslumų atsiranda dėl neatidumo, apgaulės, klaidingo interpretavimo ir pan. Tarkime, rengiant metinę pelno (nuostolių) ataskaitą, reikia apskaičiuoti pelno mokesčio sąnaudas. Dažnai nutinka taip, kad jau parengus pelno (nuostolių) ataskaitą paaiškėja, jog, pasikeitus teisės aktų reikalavimams ar mokesčių administratoriaus nuomonei, apskaičiuota pelno mokesčio suma tampa neteisinga. Tenka tikslinti pelno mokesčio sąnaudas. Toks pelno mokesčio sąnaudų koregavimas laikytinas apskaitinio įvertinimo patikslinimu. Jeigu praeito laikotarpio pelno mokesčio sąnaudas reikia koreguoti, nes leidžiamiems atskaitymams įmonė priskyrė su vieneto ekonomine veikla nesusijusias išlaidas (pavyzdžiui, darbuotojų naujamečio pokylio išlaidas) ir mokesčių administratorius perskaičiavo ankstesnių metų pelno mokestį, tai jau yra klaidos taisymas.
Priskirti koregavimus vienai iš šių kategorijų svarbu, nes pagal 7 VAS skiriasi apskaitos klaidų taisymo ir apskaitinių įvertinimų tikslinimo parodymas apskaitoje bei informacijos atskleidimas aiškinamajame rašte.

Apskaitinių įvertinimų tikslinimo būdai

Apskaitinių įvertinimų tikslinimas yra neatskiriama apskaitos dalis. Iš naujo vertinama remiantis naujausia turima informacija (pavyzdžiui, remiantis nauja informacija gali būti keičiamas ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas, skolų pripažinimas abejotinomis ir kt.). Toks duomenų tikslinimas nedaro neigiamos įtakos finansinės atskaitomybės informacijos patikimumui, todėl apskaitoje parodomas perspektyviai (7 VAS 14, 15 p.). Pažymėtina, kad ta pati apskaitinių įvertinimų tikslinimo metodika taikoma, neatsižvelgiant į tai, ar tikslinamos ataskaitinį, ar ankstesnį laikotarpį pripažintos sumos.

Esmines klaidas reikia atskirti nuo apskaitinių įvertinimų keitimo. Apskaitiniai įvertinimai yra prognozuojamos sumos, kurias reikia peržiūrėti, kai atsiranda papildomos informacijos (pavyzdžiui, pelno ar nuostolių pripažinimas gavus naujos informacijos ir paaiškėjus faktui, kuris anksčiau negalėjo būti patikimai įvertintas, neturi būti laikomas klaida) (7 VAS 24 p.).

Perspektyvinis koregavimų parodymo būdas reiškia tai, kad tikslinama suma turi būti parodoma toje pačioje eilutėje, kaip ir pagrindinė suma. Grįžkime prie pirmiau nagrinėto pelno mokesčio sąnaudų tikslinimo pavyzdžio.
Tarkime, parengus ir patvirtinus 2011 m. finansines ataskaitas paaiškėja, kad pelno mokesčio sąnaudų suma neteisinga - faktiškai mokėtina pelno mokesčio suma 3 000 Lt yra didesnė už nurodytą pelno (nuostolių) ataskaitoje. Kadangi ataskaita jau patvirtinta, sąnaudas galime patikslinti tik rengdami 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinį. Jose papildoma 2011 m. pelno mokesčio suma bus priskirta 2012 m. sąnaudoms.
Apskaitoje registruojant 2012 m. operacijas, šis 2011 m. pelno mokesčio padidinimas būtų parodytas įprastiniu pelno mokesčio sąnaudų pripažinimo įrašu:
D 651 Ataskaitinių metų pelno mokesčiai 3 000 Lt
K 445 Pelno mokesčio įsipareigojimai 3 000 Lt

Kad iš sąskaitų duomenų matytume, kokia yra tikroji 2012 m. pelno mokesčio suma ir kiek ji pakito dėl 2011 m. duomenų tikslinimo, sąskaitų plane verta išskirti 651 sąskaitos Ataskaitinių metų pelno mokesčiai subsąskaitas, pavyzdžiui: 6511 Apskaičiuota ataskaitinių metų pelno mokesčių suma, 6512 Ankstesnių laikotarpių pelno mokesčių tikslinimas. Nurodytas koreguojamasis įrašas datuojamas jo padarymo dieną 2012 metais. Taigi, 3 000 Lt bus padidintos jau 2012 m. pelno mokesčio sąnaudos ir jos pateks į 2012 m. pelno (nuostolių) ataskaitą.
O į rengiamą 2012 m. pelno mokesčio deklaraciją negalėsime įtraukti 2011 m. pelno mokestį tikslinančios sumos. Iš pradžių turėsime patikslinti 2011 m. pelno mokesčio deklaraciją, jeigu ji jau buvo pateikta išaiškėjus klaidai.
Tas pats pasakytina ir apie atvejus, kai patikslintos pelno mokesčio sąnaudos sumažėja. Tokį koregavimą apskaitoje užregistruosime atvirkščiąja sąskaitų korespondencija:
D 445 Pelno mokesčio įsipareigojimai
K 651 Ataskaitinių metų pelno mokesčiai

Dėl to sumažėja faktinės 2012 m. pelno mokesčio sąnaudos. Taigi, šitaip pakoregavus mokestį, neišvengiamai skirsis pelno mokesčio sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje ir pelno mokesčio deklaracijoje. Be to, šios sumos skirsis ne tik 2011-aisiais, bet ir 2012 metais. Tai normalu. Šios sumos ir neprivalo sutapti. Aišku, būtina surašyti buhalterinę pažymą ir joje nurodyti susidariusio neatitikimo priežastis.

Apskaitinių įvertinimų pavyzdžiai

Kiti dažnesni apskaitinių įvertinimų tikslinimo pavyzdžiai:
- atsargų grynosios galimo realizavimo vertės nustatymas ir tikslinimas. 9 VAS „Atsargos" įpareigoja įmones finansinėse ataskaitose atsargas parodyti įkainotas įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. 9 VAS pateiktas apibrėžimas nurodo, kad grynoji galimo realizavimo vertė - įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir galimas pardavimo išlaidas. Nors ši vertė nustatoma remiantis ankstesniais sandoriais ir kitais patirtiniais duomenimis, tai prognozinis dydis. Todėl niekada nebus visiškai tikslus. Tiek pradinis grynosios galimo realizavimo vertės nustatymas, tiek vėlesnis jos koregavimas gavus papildomos informacijos apie rinkos kainas priskirtini apskaitinių įvertinimų tikslinimui. Tai reiškia, kad dėl to susidarančios sąnaudos arba jų sumažėjimas parodomas to laikotarpio, kurį buvo patikslinta, pelno (nuostolių) ataskaitoje;
- valiutinių straipsnių perkainojimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje taip pat galima priskirti apskaitinių įvertinimų tikslinimui. Šios procedūros būtinumas turbūt niekam nekelia abejonių. O perkainojant valiutinius straipsnius susidarančios pajamos ar sąnaudos parodomos perkainojimo laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje;
- atostoginių kaupimų sudarymas ir tikslinimas. Sudaryti atostoginių kaupimus įpareigoja 31 VAS „Atlygis darbuotojui". Nors sudarant kaupimą būsimų atostoginių pinigų suma apskaičiuojama tiksliai, darbuotojui parašius atostogų prašymą, dažnai reikia išmokėti jam kitą, nei buvo sukaupta, atostoginių pinigų sumą, nes per tą laiką pasikeičia vidutinis darbo užmokestis. Jeigu atostoginių pinigų tenka išmokėti daugiau, nei buvo sukaupta praeitų metų pabaigoje, tai ši papildoma suma priskiriama atostoginių pinigų išmokėjimo laikotarpio sąnaudoms, nors pagrindinė atostoginių pinigų suma patenka į praeito ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Tai apskaitinio įvertinimo tikslinimas;
- skolos ar jos dalies priskyrimas abejotinoms. Neatgautinos skolų dalies nurašymas - taip pat apskaitinis įvertinimas, nes abejotinų skolų nustatymas - irgi būsimų įvykių (kad nebepavyks atgauti tam tikros skolos) prognozavimas.
Nurašydami abejotinomis pripažintas skolas, registruojame finansinės veiklos sąnaudas. Vėlesnį laikotarpį sužinojus, kad abejotinoms buvo priskirta per mažai arba per daug skolų (pavyzdžiui, skolininkas sugeba padengti dalį skolos), tikslinant abejotinų skolų sumą susidarančios papildomos sąnaudos arba jų sumažėjimas parodomas ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje. Šiuo atveju vėl neatsižvelgiama į tai, kad tikslinama skola abejotinų skolų sąnaudomis tapo ankstesnį laikotarpį. Tikslinimas visada priskiriamas ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms;
- turto nusidėvėjimo ir amortizacijos normatyvų tikslinimas. VAS įpareigoja įmones kiekvienų metų pabaigoje patikrinti, ar taikomi tinkami nusidėvėjimo ir amortizacijos normatyvai. Jeigu reikia, jie turi būti patikslinami. Pasakytina, kad tą daryti tenka ganėtinai retai. Tačiau jeigu įmonė nusprendžia pakeisti taikytą normatyvą, šis koregavimas laikomas apskaitinio įvertinimo tikslinimu. Vadinasi, pakeitus normatyvą, naujasis būtų taikomas nuo sprendimo priėmimo momento neperskaičiuojant ankstesnių laikotarpių duomenų;
- pajamų sumos tikslinimas suteikus nuolaidas. Nuolaidos, kurios pirkėjams suteikiamos parduodant prekes, iš karto mažina pardavimo kainą ir dėl to pajamos pripažįstamos jau atėmus jų sumą. Kartais nuolaidos suteikiamos jau pardavus prekes. Pavyzdžiui, pardavimo sutartyje nustatyta, kad pirkėjui per metus nupirkus tam tikrą prekių kiekį, šioms prekėms taikoma papildoma nuolaida. Esant tokiai sąlygai, pardavimo pajamų suma negali būti tiksliai apskaičiuojama, nes nežinoma, ar po metų neteks pardavimo pajamų mažinti suteiktos papildomos nuolaidos suma. Todėl, nepaisant to, kad kiekviena prekių pardavimo operacija dokumentuojama PVM sąskaita faktūra, kurioje būna nurodyta sandorio vertė - pajamų suma, pardavimo pajamų nustatymas laikytinas apskaitiniu įvertinimu. Jeigu kitą ataskaitinį laikotarpį tenka suteikti nuolaidą, tai priskirtina apskaitinio įvertinimo tikslinimui. Vadinasi, nuolaidos suma mažinsime jau naujo ataskaitinio laikotarpio pardavimo pajamas, nors pati nuolaida buvo suteikta praeitą laikotarpį parduotoms prekėms.

Apskaitos klaidų taisymas

Priminsime, kad pagal 7 VAS pateiktus apibrėžimus apskaitos klaidomis laikomas netikslumas, kuris atsiranda dėl neteisingo skaičiavimo, netikslaus apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos ar įvykio registravimo, dėl apgaulės ar apsirikimo. Kaip matome, pagrindinė aplinkybė, sprendžiant, ar išaiškėjęs netikslumas - klaidos ar netikslaus apskaitinio įvertinimo pasekmė, yra tai, ar pirminio operacijos registravimo metu įmonė turėjo pakankamai informacijos, kad šią operaciją užregistruotų tinkamai. Jeigu išaiškėjusio netikslumo priežastis - užmaršumas, neatidumas, žema kvalifikacija ar net sąmoningi veiksmai, tai laikytina klaida. Tačiau jeigu netikslumas susijęs su nepasitvirtinusiomis prognozėmis, naujomis aplinkybėmis ir panašiais, nuo įmonės nepriklausančiais, įvykiais, tai priskirtina apskaitinių įvertinimų tikslinimui.
Klaidų taisymas priklauso nuo to, ar taisoma ataskaitinį, ar ankstesnį laikotarpį padaryta klaida. Taisant ataskaitinio laikotarpio klaidas, kol pajamų ir sąnaudų sąskaitos dar neuždarytos, dažniausiai užtenka tiesiogiai pakoreguoti atitinkamą sąskaitą. Taisant ankstesnių laikotarpių duomenis, taisymo būdas priklauso nuo sumos reikšmingumo.
Tam tikros klaidos daro didelį poveikį praėjusio ar kelių ankstesnių laikotarpių finansinėms ataskaitoms, todėl tų laikotarpių finansinės ataskaitos teisingai nebeatspindi įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų. Tokios klaidos laikomos esminėmis. Taisant esmines ankstesnių laikotarpių klaidas, reikia taikyti retrospektyvinį būdą, nebent būtų neįmanoma tiksliai įvertinti esminės klaidos poveikio ankstesnių laikotarpių finansinėms ataskaitoms. Šiuo atveju gali būti taikomas perspektyvinis būdas (7 VAS 22, 23 p.). Neesminės klaidos taisomos einamojo laikotarpio finansinėse ataskaitose. Klaidos taisymas įtraukiamas į tą pačią pelno (nuostolių) ataskaitos eilutę, kurioje buvo padaryta klaida (perspektyvinis būdas).
Retrospektyvinius būdas reiškia, kad dėl to tenka koreguoti ankstesnio laikotarpio apskaitos duomenis. Taikant perspektyvinį būdą, ankstesnio ataskaitinio laikotarpio duomenys nekoreguojami, o visi tikslinimai parodomi ataskaitinio laikotarpio pajamose ar sąnaudose. Todėl apskritai neesminių klaidų taisymas finansinėse ataskaitose parodomas taip pat, kaip ir apskaitinių įvertinimų tikslinimas. Tačiau šias dvi koregavimų rūšis visgi būtina atskirti, nes skiriasi informacijos apie tai atskleidimo aiškinamajame rašte reikalavimai.

Informacijos atskleidimo aiškinamajame rašte reikalavimai

Informacijos apie klaidų taisymą ir apskaitinių įvertinimų tikslinimą atskleidimo reikalavimai sutrumpintame ir nesutrumpintame aiškinamajame rašte iš esmės sutampa. Pažymėtina, kad nuo 2012 metų įsigaliojo nauja 7 VAS redakcija. Joje šiek tiek pasikeitė informacijos atskleidimo aiškinamajame rašte reikalavimai.
7 VAS reikalauja pateikti informaciją tik apie reikšmingus apskaitinių įvertinimų pakeitimus. Apie nereikšmingą apskaitinių įvertinimų tikslinimą jokios papildomos informacijos pateikti nereikia. Absoliuti dauguma visų koregavimų būna nereikšmingi. Todėl pateikti papildomos informacijos apie apskaitinių įvertinimų tikslinimą tenka ganėtinai retai. Jeigu tokių pasitaikytų, apie juos aiškinamajame rašte turėtų būti pateikiama tokia informacija:
- faktas, kad buvo pakeistas apskaitinis įvertinimas, ir keitimo priežastys;
- apskaitinio įvertinimo pakeitimo pobūdis ir poveikis;
- suma, kuri daro įtaką ataskaitinio laikotarpio rezultatui. Ankstesnėje standarto redakcijoje dar buvo reikalaujama nurodyti sumas, kurios darys įtaką vėlesniems ataskaitiniams laikotarpiams;
- jei skaičiavimų negalima atlikti, tai turi būti nurodyta (7 VAS 28 p.).
Ankstesnėje 7 VAS redakcijoje pateiktuose informacijos apie klaidas atskleidimo reikalavimus nebuvo nurodyta klaidų rūšių. Todėl formaliai atskleidimo reikalavimai buvo taikomi tiek esminėms, tiek neesminėms klaidoms. Pagal naują redakciją reikalaujama aiškinamajame rašte pateikti informaciją tik apie esmines apskaitos klaidas:
- esminių klaidų pobūdį;
- faktą, kad ankstesnių laikotarpių lyginamoji informacija buvo koreguota arba kad to atlikti neįmanoma;
- ankstesnių laikotarpių koregavimų sumas ir lyginamąją informaciją (7 VAS 29 p.).

2012 m. Nr. 2 straipsnių anonsai

PERKAINOJIMO REZERVO ESMĖ IR APSKAITA

Auditorė Dalia Plačenytė

Daugelio įmonių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais. Todėl metų pradžia - tinkamiausias laikas peržiūrėti savo apskaitos politiką, patikrinti apskaitoje taikomus būdus ir metodus, įvertinti jų įtaką finansinių ataskaitų rodikliams. Buhalterinės apskaitos įstatymas įpareigoja įmonių vadovus parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgiant į konkrečias įmonės veiklos sąlygas ir pobūdį taip, kad pagal ją parengtos finansinės ataskaitos tiksliai ir teisingai atspindėtų realią įmonės būklę.

Remiantis fundamentine apskaitos lygybe, įmonės turto vertė yra lygi jos įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo sumai. Paprastai savo įsipareigojimus susiskaičiuojame gana tiksliai. Civilinis kodeksas ir Akcinių bendrovių įstatymas visų pirma gina kreditorių turtinius interesus. Todėl pirmiausia iš įmonės turto išskiriama kreditoriams tenkanti dalis. Tai, kas lieka, priklauso įmonės savininkams. Be abejo, savininkams svarbu žinoti, kiek jiems liko. Kad būtų tiksliai parodyta savininkams priklausanti dalis - nuosavo kapitalo vertė, iš pradžių turi būti tinkamai apskaitomas įmonės turtas - perkainojamas ar nuvertinamas ilgalaikis turtas, peržiūrimos tink